Ūkininkai socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kuriuose miestuose galima nemokamai pasiimti pieno. Dėl to Kaune, Panevėžyje, Tauragėje ir kitur nusidriekė ilgos žmonių eilės.
Pavyzdžiui, jaunasis ūkininkas Aivaras iš Stakliškių visą savaitę dalija pieną Kaune.
Šį kartą, vasario 10 d. eilė nutįso prie Jono Basanavičiaus gimnazijos. Susirinko apie 300 žmonių. Ūkininkas sako, kad žmonės ima po 3–5 litrus, kad visiems užtektų. Ir vidutiniškai aukoja po 50 centų už litrą. Ūkininkas per tris dienas vien Kaune jau išdalijo apie 3 tonas pieno. Jis augina 50 karvių.
Nuo pirmadienio akcijas ir protestus tęsiantys žemdirbiai netrukus pastebėjo mažesnes kainas ir prekybos tinklų parduotuvėse.
„Ar matėte, daugeliui produktų prekybininkai siūlo nuolaidas, kai anksčiau sakė, kad nėra kaip mažinti kainų. Matyt, nemokamo pieno gavę žmonės nebeužsuka į parduotuves“, – svarstė ūkininkai.
Nuolaidas taiko, nes nori padėti žmonėms?
Didieji prekybos tinklai šios savaitės ūkininkų streiko ir protestų atvirai nekomentavo.
Tik prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikino, kad jie nuolaidoms parduotuvėse įtakos nedaro.
Tuo metu kitų prekybos tinklų atstovai vardijo nuolaidas ir tikino, kad nori padėti gyventojams sutaupyti. Tačiau pripažino, kad šiuo metu akcijų ir nuolaidų pieno produktams yra daugiau.
„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė informavo, kad prekybos tinklas plečia privačių linijų asortimentą esą darydamas tikslines akcijas, ypatingai kasdieniams produktams – tokiems kaip varškė, pienas, sviestas ar grietinė.
„Šiandien parduotuvėse kainos sumažintos vidutiniškai 4 procentais, daugiausia – pieno kategorijoje. Šiuo metu taikomos planuotos nuolaidos kai kuriems lietuviškiems pieno produktams, kaip ir įprastai. Akcijų planavimas yra ilgas procesas, tad tai, kokiems produktams bus taikomos nuolaidos, sprendžiama anksčiau“, – pastebėjo prekybos tinklo atstovė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad prekybos tinklas nuolatos derasi su tiekėjais, kad galėtų užtikrinti geriausias kainas rinkoje.
„Pieno kategorija yra viena populiariausių tarp mūsų pirkėjų. Atsiradus galimybei įsigyti pieno produktų iš gamintojų pigiau, visada į tai reaguojame ir siekiame, kad mūsų pirkėjai produktus galėtų įsigyti taip pat dar pigiau.
Mūsų asortimentą daugiausiai sudaro privataus prekės ženklo produktai – jų asortimente beveik 90 proc., tarp jų yra ir pieno produktai. Privatūs prekių ženklai gali lanksčiau prisiderinti prie rinkos sąlygų, o tai leidžia pirkėjams sutaupyti. Tik pradėjus kristi žaliavų kainoms, nedelsdami ėmėmės veiksmų, kad galėtume tą skirtumą perduoti savo klientams“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
„Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas sakė, kad įvairių akcijų ir pasiūlymų skaičius prekybos tinkle kiekvieną savaitę yra labai panašus.
„Tačiau siekdami sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms, praėjusią savaitę paskelbėme mažinantys kasdienio vartojimo įprastas kainas. Kas savaitę daugės prekių už mažesnę kainą be akcijų – tai įvairiausi pieno produktai, duona, kruopos, mėsos gaminiai, kava, arbata ir pan.“ – vardijo M. Tilmantas.
Pieno ūkių gali ir nebelikti
Vasario 10 d. Seime buvo surengta diskusija tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų atstovais apie susiklosčiusią situaciją.
Jos metu Lietuvos smulkių ir vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos narė Regina Bernatonienė sakė, kad ūkininkai tikisi sąžiningų sąlygų bendradarbiaujant su perdirbėjais.
„Norėtume, kad būtų priimtas Pieno įstatymas. Pasikeitus valdžiai tas įstatymas dingo, niekas apie jį nebediskutavo. Ūkininkai turi būti informuojami apie kainų pokyčius, priedai už pieną turėtų būti reglamentuojami. Šiuo metu priedai sumažėjo 50 proc. Ir niekas tuo nesirūpina, niekas nesidomi, kaip jie yra mokami.
Vieša paslaptis, kad ūkininkai kainą sužino einamąjį mėnesį. Jie niekaip nespėja tam pasiruošti. Ir kaina ėmė kristi ne dabar. Ji krenta jau 6 mėnesius, pradėjo kristi pamažu po centą, po du ar keturis. Didžiausią smūgį sudavė sausio ir vasario kainos“, – skundėsi ūkininkų atstovė.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis piktinosi, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas esą nesupranta ūkininkų problemos.
„Jis siunčia pas mus į savivaldybes, tarsi jos galėtų padėti. Mokama už pieno kiekį ir kokybę. Turime patys valdyti savo gaminamo pieno rinką, reikia galvoti apie kooperaciją. Per dieną perdirbimui ūkininkai atiduoda 3,7 tūkst. tonų. Tai nėra didelis kiekis. Lenkijoje kur kas daugiau pieno perdirbama. Lenkai užkariaus mūsų rinką, apie tai turime galvoti“, – įspėjo ūkininkų atstovas.
Dabar, pasak jo, tam, kad žemdirbiai galėtų pasinaudoti paramomis, jie turi atitikti daug kriterijų.
„Ūkininkams neapsimoka statyti fermų, jie daug taisyklių turi atitikti. Dabar ūkininkas privalo būti jaunas, jis turi turėti ekologinį ūkį ar auginti tik daržoves.
O dabar nieko nebus iš to pieno išpylimo laukuose ar dalijimo. Juk dabar ūkininkai nieko neuždirbo išpylę pieną, o už šį laikotarpį mokesčius juk reikės mokėti“, – pastebėjo pieno ūkių atstovas.
Pagalbos reikia šiandien
Lietuvos Žemės ūkio rūmų vadovas Sigitas Dimaitis ragino ieškoti greitų priemonių, kaip spręsti problemas, susijusias su pieno gamyba, perdirbimu ir pardavimu.
„Reikia koncentruotos valstybės pagalbos. Kainos turės stabilizuotis. Tie ūkininkai, kurie neturi ilgalaikių įsipareigojimų, lengviau išgyvens, o turintys įsipareigojimų patirs sunkumų.
Valdžia nenusiteikusi ieškoti priemonių papildomam finansavimui. Tačiau būtina sutvarkyti pieno rinkos kainodarą“, – teigė S. Dimaitis.
Tuo metu Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“, vienijančios tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves „Pieno žvaigždės“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Rokiškio sūris“, direktorius Egidijus Simonis tikino, kad pieno produktų kainos krenta visur.
„Eksporto rinkose kritimas prasidėjo rugsėjį ir spalį. Išaugus energetikai, žmonės pradėjo taupyti maistui. Taip pat žmonės pradėjo mažiau lankytis maitinimo įstaigose. Tikimės, kad vasaros sezonu atsigaus restoranai. Tada ir situacija dėl kainų, gal pasikeis.
Šiuo metu gaminame produktus ir juos sandėliuojame. Taip daryti galime su ilgo galiojimo produktais, pavyzdžiui, pieno milteliais ar brandintais sūriais“, – komentavo perdirbėjų atstovas.
Pienas brangus, nes prekybininkų brangi reklama
Prekybos tinklo „Norfa“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis sakė, kad dėl kainų svyravimo svarbi yra ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkos.
„Apie 70 proc. lietuviško pieno yra eksportuojama, o 20 proc. parduodama 5-iuose didžiuosiuose prekybos tinkluose. Kainos krenta visur, ne tik Lietuvoje.
Tačiau juk ūkininkams galėtų padėti žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“. Jie juk veikia ir perdirba pieną su mokesčių mokėtojų pagalba. Jie turėtų ištraukti pieno gamintojus. Tačiau dabar kooperatyvas moka vos vienu centu daugiau, vargu, ar tai padeda“, – svarstė prekybos tinklo vadovas.
Anot jo, neteisinga, kad prekybininkai užsideda didelius antkainius.
„Kiekvienam produktui antkainiai yra skirtingi, vieni produktai gali turėti minusinį antkainį, o kiti ir 30 proc. Mūsų marža, skirtumas tarp kainos ir savikainos, siekia 12–15 proc.
Be to, žmonės kalba, kad litras pieno kainuoja 3 eurus, tačiau tokių kainų savo parduotuvėse nemačiau. Už pigiausią pieną, kurį patys savo Alytaus ceche pilstome, pasidengiame tik savikainą, bet neuždirbame.
Tačiau reklamos išlaidos yra labai didelės, mes nedarydami reklamos galime parduoti pigiau. Mums reikia prisitraukti pirkėjus, tai darome mažesnėmis kainomis. O perdirbėjai siekia parduoti brangiau, nes jie nesirūpina, kaip parduoti vartotojams“, – atkreipė dėmesį D. Dundulis.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ Jonas Kuzminskas sureagavo į pastabą kooperatyvui „Pienas LT“. Anot jo, kitos pieno perdirbimo įmonės irgi dalijasi ES parama.
„Kooperatyvas „Pienas LT“ neišgelbės, nes jis perdirba 13 proc. Lietuvos pieno. Pieno rinka Europoje veikia susisiekiančių indų principu, kainos krenta ir kitose šalyse. Šiuo metu parduodame pieną į Lenkiją ir gauname daugiau, nei duoda „Rokiškio pienas“. Beje lenkai pasiima patys, o į Rokiškį turime vežti.
Situacija ūkininkams nedėkinga, nes gamybos kaštai padidėjo, o kaina sumažėjo. Jeigu krizė bus trumpalaikė, ūkininkai pakentės, bet jeigu ji užsitęs situacija bus kaip ir su lietuviška kiauliena, jos paprasčiausiai pas mus nebeliks“, – prognozavo J. Kuzminskas.
