„Uber“ vadovas Baltijos šalyse Ennas Metsaras neužginčija, kad šiuo metu, kainos prasme, kitos pavežėjimo paslaugą teikiančios įmonės gali pasiūlyti geresnę paslaugą. Visgi jis įsitikinęs, kad tai ne vienintelis svarbus aspektas. Daug svarbiau kelių faktorių kombinacija.
Be to, po įvykio Danijoje, pasak jo, Lietuvai išaušo laikas sužibėti.
Baltijos šalys ne kartą parodė, kad gali būti lyderėmis
Nors „Uber“ susilaukė tikros sėkmės Vilniuje, ne visur sekasi taip pat gerai. Štai Danijoje veiklą bendrovei teks nutraukti, mat šalies valdžia sugriežtinus įstatymus – visi taksi paslaugas teikiantys automobiliai, įskaitant ir „Uber“, privalo turėti salone vaizdo stebėjimo kamerą bei taksometrus. Tuo tarpu Lietuva praeitų metų spalį tapo pirmąja šalimi Europos sąjungoje nustačiusi pavėžėjimo taisykles, kurios numato jog keleiviai gali būti vežami ne tik taksi, bet ir lengvaisiais automobiliais ir nebūtinai juridinių, o ir fizinių asmenų.
„Deja vienos šalys atviresnės nei kitos, yra didelis skirtumas tarp Lietuvos ir Danijos. Mes ten taip pat tikėjomės naujų įstatymų, kurie leistų žengti į priekį. Bet taip nenutiko ir mums dabar sunku ten veikti. Manau, kad čia Lietuvos šansas parodyti likusiai Europai, jog galima visa tai įteisinti ir tai tik nauda visuomenei. Būtent čia ateitis yra.
Ne tik Danijos gyventojams, bet ir vairuotojams mažėja galimybių. Nėra daug vietų, kur galėtum dirbti lanksčiomis darbo sąlygomis. Pavyzdžiui, bare yra griežtai nustatomas darbo laikas. Dalijimosi ekonomikoje yra lankstumas. Pavyzdžiui, pusė mūsų darbuotojų vidutiniškai dirba 10 valandų per savaitę ar mažiau. Tai lengvas uždarbis laisvu metu. Jei visuomenė priima vieną platformą, matoma, kad ir kitos bus priimtos. Estijoje jau matome, kad vis daugiau vystosi dalijimosi ekonomikos startuolių“, – komentavo E. Metsaras.
Jis nemano, kad vis dėlto ir kitos šalys pasuks Danijos keliu. Baltijos šalis startuolių atžvilgiu jis vadina lyderėmis.
„Nemanau, kad kitos eis Danijos keliu. Jei pažiūrėtume į posovietinę laiko liniją, tai Baltijos šalys buvo lyderėmis daug kur. Ir tam yra priežastis. Nebuvo galima sekti vien Vakarų valstybėmis, reikėjo šoktelėti į priekį naudojantis technologijomis. Mes galėjome naudoti faksus, bet atsirado elektroniniai valdžios vartai. Labai daug pavyzdžių yra, kur Baltijos šalys lyderės. Tai skaitmeninės valstybės rodikliai, kur parodo potencialą. Kur šalys, kaip Lietuva, gali išveržti į priekį“, – mano jis.
Lietuvoje augant konkurencijai kol kas galvojama ne apie kainas
Lietuvoje ne kartą įprasti taksi vairuotojai protestavo prieš „Uber“ ir jų veiklos įteisinimą tikindami, kad sudaromos ne vienodos sąlygos konkuruoti. Visgi vėliau ne viena įmonė pradėjo teikti ne tik įprastas taksi paslaugas, bet ir pavežėjimo.
Anot „Uber“ vadovo Baltijos šalyse, tai tik įrodo, kad konkurencija veikia. Visgi, jis ne mano, kad kaina yra lemiamas faktorius šioje kovoje.
„Kai atėjome į rinką sakėme, kad turint daugiau galimybių ir pasirinkimų gyventojams Vilniuje, vartotojai laimės. Manome, kad taip ir buvo. Atsirado daug daugiau transporto pasirinkimų, konkurencija suaktyvėjo. Manome, kad likusi dalis rinkos taip pat pradėjo kelti savo standartus ir tobulėti. Žmonės irgi kalba, kad gali važiuoti geresne mašina, bendrauti su mandagiau bendraujančiais vairuotojais.
Mes vis dar augame. Daugiau pasirinkimų lemia, kad įvairios platformos nuolatos turi tobulinti savo paslaugą ir įrodyti, kad yra konkurencingos. Mūsų programėlę Lietuvoje nuo pradžios įsidiegė 150 tūkst. kartų. Tai labai daug ir, palyginus su Helsinkiu, ganėtinai panašus skaičius, o juk Helsinkyje beveik dvigubai ilgiau jau esame ir miestas daug didesnis. Vadinasi Vilniuje matomas susidomėjimas ir yra galimybių augti“, – teigia jis.
Tačiau ar planuojama plėstis į kitus miestus, kol kas nenuspręsta. E. Metsaro teigimu, ilguoju laikotarpiu siekis yra būti visur.
„Nuolatinė konkurencija yra tikrai varomoji jėga. Manau, kad kaina yra viena, bet svarbiausia yra kombinacija – tai prieinamumas, ar gali gauti mašiną, tada kokybė, ar pakankamai gera ir paslauga naudosiesi toliau. Vidutinis reitingavimas variuotojų Vilniuje yra vienas aukščiausių pasaulyje. Kaina ir įperkamuams taip pat svarbu. Manau, kad yra ir kitų skirtumų, nes kituose miestuose daug kas nesinaudoja tomis programėlėmis. Stengiamės pakeisti tą mąstymą, kad ne vien gerai važinėti savo mašina“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie tai, ar pritaria, jog yra nevienodas reguliavimas pavežėjimo paslaugas teikiančiųjų ir taksi įmonių E. Metsaras nė nesuabejoja, kad ši veikla skiriasi ir skirtingas reguliavimas reikalingas dėl naudojamų skirtingų technologijų.
„Jei tiesiog pasigauni mašiną taksi stotelėje ar gatvėje, turi žinoti, kad tai taksi ir atitinka visus reguliacinius procesus. Tai saugos klausimas. Bet jei naudoji mobilią programėlę, tie patys dalykai yra visai skirtingai pateikiami – matai vardą ir nuotrauką, mašinos numerį. Žinai, kokia mašina atvažiuoja. Yra saugumo reikalavimai – gali nusiųsti draugui ar artimajam nuorodą, kur esi ir kada grįžti namo. Kiekvienas važiavimas užregistruojamas. Tuomet kokybė yra atspindima ir užtikrinama reitinguojant. Jei visuomet vairuotojas gauna žemą reitingą, reikia ieškoti sprendimų.
Dažnai ant gatvės yra nežinomas taksi ir net neturi kam pasiskųsti, jei paslauga buvo netinkamai suteikta“, – sako E. Metsaras.
Jis itin pabrėžia vairuotojų reitingavimo galimybę, nes ši atsiliepimų sistema leidžia tobulinti visą paslaugą. Be to tai veikia tarsi motyvacinė priemonė vairuotojui, skatinanti vairuoti deramai ir ne agresyviai.