Naujas laimės ir pinigų santykio tyrimas paneigia seną dėsnį, kad pinigai gali žmones padaryti laimingus tik iki tam tikro lygio, rašo „The Atlantic“.
Pagal vadinamąji „Easterlino“ paradoksą, kai kai žmonės tampa turtingesni, jie persikrausto į turtingus rajonus ir ten nebesijaučia turtingais. Tada galbūt yra svarbiau sąlyginis pajamų kiekis, o ne absoliutus.
Tačiau Danielio W. Sackso, Betsey Stevenson bei Justino Wolferso tyrimas „Nauji stilizuoti faktai apie pajamas bei subjektyvią gerovę“ rodo, kad ankstesni teiginiai remiasi klaidingais duomenimis.
„The Atlantic“ pateikia šešis įdomiausius tyrimo pastebėjimus.
Turtingos šalys yra laimingesnės
Tyrėjai į grafiką įtraukė 122 šalių gyventojų apklausų apie jų pasitenkinimą savo gerove rezultatus bei šalies realaus BVP vienam gyventojui duomenis ir rado stiprią koreliaciją. Šalies gyventojų pasitenkinimo savo gerove lygis kyla kartu su gaunamomis pajamomis.
Papildomas doleris nenupirks tiek pat laimės
Pirmame paveikslėlyje nematyti, kad papildomas tūkstantis dolerių prie algos suteiktų tokį patį pasitenkinimą. Santykis yra logaritminis. Pakėlus algą nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių dolerių, pasitenkinimas didėja dvigubai, kaip ir nuo 10 iki 20 tūkst. dolerių. Tačiau tai reiškia, kad gavus dar papildomai tokią pačią sumą, pasitenkinimo lygis būtų mažesnis.
Turtingos šalys turtėdamos tampa laimingesnėmis
Pirmasis grafikas atsako į klausimą: ar šalys turinčios daugiau pajamų yra laimingesnės? Atsakymas yra taip. Bet yra ir kitas klausimas: ar atskiros šalys tampa laimingesnės, kai jų pajamos padidėja. Pasak tyrimo, irgi taip. Šis grafikas rodo 25 didžiausias pasaulio šalis ir jų laimingumo augimo santykį su pajamų augimu.„Laimės plokščiakalnio“ nėra
Arba jis yra žymiai aukščiau nei manėme prieš tai. Pastarojo grafiko linijos parodo tris svarbius dalykus. Visų pirma, jos kyla į viršų – daugiau pinigų, daugiau laimės. Antra, jos kyla į viršų, daugiau ar mažiau, paraleliai. Visose kultūrose papildoma suma pinigų suteikia daugiau laimės. Trečia, linijos kyla paraleliai ir jų trajektorija neišsilygina. Nėra „Easterlino plokščiakalnio“, nėra prisisotinimo taško, kuriame pinigai staiga praranda galimybę padidinti gerovę.
Pasitenkinimas stabiliai auga su stabiliai augančiomis pajamomis
Šie grafikai rodo, kad aštuonių iš devynių valstybių pasitenkinimas augo kartu su laiku bei ekonominiu augimu. Tik vienoje šalyje – Belgijoje – nebuvo koreliacijos.JAV išimtis
JAV ekonomika nuo aštunto dešimtmečio išaugo dvigubai. Tačiau žmonių pasitenkinimas savo gerove sumažėjo. Kodėl?
Autoriai pateikia dvi priežastis. Pirma, ekonomikos augimas koreliuoja su laimės augimu daugelyje šalių, tačiau tai nereiškia, kad BVP yra visa nulemiantis laimės veiksnys. Socialiniai pokyčiai taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Be to, gerai žinoma, kad JAV yra ekonominės nelygybės lyderė, o dvigubai išaugusio BVP vaisiai nebuvo išauginti vienodai. Autorių teigimu, Europoje ekonominė nelygybė išaugo dvigubai mažiau nei JAV.
Pasak gerovės ir pajamų tyrimų krikštatėvio Richardo Easterlino, geriau būti turtingam nei vargšui, tačiau turtingos šalys netampa laimingesnės nuo to, kad ir toliau turtėja. Galų gale jos atsitrenkia į laimės lubas. Ši idėja yra labai svarbi, nes pasaulyje, kur yra svarbios tik sąlyginės pajamos, gali būti svarbu ne tiek daug rūpintis augimu, kiek maksimizuoti žemiausio sluoksnio šeimų pajamas. Pateiktas tyrimas ginčija šią sąvoką. Absoliučios pajamas yra absoliučiai svarbios.