Reaguodami į ekonomikos recesiją, Lietuvos bendrovių rinkodaros skyriai taupė, taip pat keitė veiklos strategiją ir taktiką: karpė įvaizdžio kampanijų biudžetus, mažino skyrių darbuotojų skaičių ir atlyginimus, daugiau darbų ėmė atlikti įmonės viduje, o ne pirkti iš partnerių.
Beveik 72 proc. apklaustų įmonių atstovų mano, jog jų pasirinktos priemonės pasiteisino, rodo komunikacijos agentūros „Flexus“ užsakymu atliktas rinkodaros specialistų tyrimas. Jį rugpjūtį atliko rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“.
Biudžetus apkarpė du trečdaliai
Reaguodami į prasidėjusį nuosmukį, daugumos Lietuvos bendrovių rinkodaros skyriai buvo priversti taupyti – savo biudžetus apkarpė daugiau nei 64 proc. tyrimo dalyvių. Taupymo veiksmai atsispindėjo įvairiose veiklos srityse, pradedant vidiniu darbo organizavimu, baigiant rinkodaros strategija. Beveik pusė respondentų (49,5 proc.) keitė rinkodaros įgyvendinimo priemones, 37,9 proc. mažino skyriaus darbuotojų atlyginimus, o trečdalis (33,9 proc.) apskritai atsisakė dalies specialistų paslaugų.
„Komunikacijos agentūras vienijanti asociacija KOMAA paskelbė, kad šalies reklamos industrijos pajamos smuko drastiškai – manoma, jog daugiau nei 50 proc. Tyrimo rezultatai rodo, kad taip nutiko ne tik dėl sumažėjusių rinkodaros apimčių. Pirmiausia, bendrovės sugebėjo ženkliai nusiderėti iš išorės perkamų rinkodaros paslaugų kainas. Taip pat daug įmonių pakeitė strategijos prioritetus: nuo dažnai brangiau kainuojančių, į ilgalaikius tikslus nukreiptų įvaizdžio kampanijų persiorientavo į pardavimų skatinimo veiksmus“, - teigia komunikacijos agentūros „Flexus“ konsultantas Donatas Bedulskis.
Įvaizdžio kampanijoms skirtus biudžetus apkarpė beveik 40 proc. tyrimo metu apklaustų bendrovių. Tuo tarpu pardavimų skatinimui skirtos lėšos, priešingai, dažniau netgi augo – jas didino kone 60 proc. įmonių. Kai kuriuos rinkodaros projektus dėl sunkmečio teigia laikinai sustabdžiusios trečdalis apklaustų bendrovių.
Ieškojo pigesnių paslaugų ir derėjosi
Nors turėtas agentūras į pigesnius partnerius teigė iškeitę tik 7,9 proc. respondentų, tačiau daugeliui pavyko ženkliai nusiderėti dėl perkamų iš išorės paslaugų įkainių. Beveik ketvirtadalis (23,7 proc.) bendrovių paslaugas tvirtina perkančios 10-20 proc. pigiau nei prieš recesiją, apie 70 proc. jų įkainius sugebėjo susimažinti dar didesne dalimi. Tik kiek daugiau nei 5 proc. respondentų teigė, jog perkamų paslaugų įkainiai ženkliau nepakito.
Daugelis bendrovių transformavo ir bendradarbiavimo su agentūromis modelį. Pusė apklaustų įmonių atstovų teigė, jog mažiau darbų nei anksčiau užsako iš išorės, vietoje to juos atlikdami rinkodaros skyrių viduje. Daugiau nei penktadalis – 22 proc. – ėmė dirbti ne su vienu ilgalaikiu partneriu, o kaskart skelbti konkursus atskiriems projektams. 12,7 proc. pradėjo bendradarbiauti su keliomis agentūromis vienu metu.
„Recesija paskatino bendroves žvelgti į bendradarbiavimą su išorės partneriais racionaliau, todėl rinkoje mažėjo lojalumas agentūroms, jį pakeitė pragmatiška geresnių kainų bei sąlygų paieška“, - teigia D.Bedulskis.
Perskirstė lėšas rinkodaros kanalams
Per recesiją bendrovės peržiūrėjo ir rinkodaros išlaidas skirtingiems komunikacijos kanalams. Viena labiausiai dėl to nukentėjusių – televizija, kurią imta rinktis kur kas rečiau, kita vertus, interneto rinkodaros populiarumas augo. Reklamos televizijoje visiškai atsisakė 37 proc. respondentų, dar 18 proc. ją renkasi rečiau. Tuo tarpu rinkodaros internete priemones trečdalis apklaustųjų sunkmečiu naudoja dažniau, beveik pusės respondentų dėmesys internetui nepakito, o jo atsisakė vos 5 proc. tyrimo dalyvių.
Socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktame tyrime dalyvavo 147 rinkodaros (marketingo) specialistai iš įvairaus dydžio bei veiklos sričių įmonių. Tyrimas atliktas 2009 m. rugpjūčio mėn. komunikacijos agentūros „Flexus“ užsakymu.
