Kas antras gyventojas žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015 – 2016 metais. Tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūkumą apie euro įvedimą. Bendrą piliečių požiūrį į euro įvedimą atskleidė atliktas TNS LT Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse.
63 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje euro valiuta bus įvesta iki 2015-2016 metų. Kas antras lietuvis, arba 53 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad į euro zoną pateksime numatytu laiku, t.y. 2015 – 2016 metais. Beje, taip manančių per metus padaugėjo penktadaliu, t.y. 21 proc. punktu. Ketvirtadalis, arba 23 proc. gyventojų mano, kad euro įvedimas įvyks po 2017-2019 metų.
Lietuvoje 56 proc. gyventojų pasisakė, kad jaučia informacijos trūkumą apie eurą bei jo įvedimą šalyje. Nuo 2012 m. gerai informuotų asmenų skaičius mūsų šalyje ūgtelėjo tik 3 proc. punktais. Ketvirtadalis lietuvių norėtų gauti daugiau informacijos apie euro įvedimą kuo greičiau, daugiau nei trečdalis – likus keletui metų, 23 proc. – likus keliems mėnesiams iki pokyčių.
Tyrimas parodė, jog Lietuvos gyventojams aktualiausi praktiniai euro įvedimo aspektai, susiję su darbo užmokesčio, banko sąskaitų klausimais, euro įvedimo tvarka šalyje – apie tai gauti daugiau informacijos pageidautų kas antras lietuvis. Lietuvos gyventojus taip pat domina socialinės, ekonominės ar politinės pasekmės, įsivedus eurą, ir valiutos konvertavimo iš litų į eurus tvarkos užtikrinimas.
Įvardindami įvairias veiklas, kurių reikėtų imtis Lietuvoje pereinamuoju laikotarpiu, 8 iš 10 gyventojų nurodė, kad parduotuvėse būtina rodyti dvi kainas – vietine valiuta ir eurais. 70 proc. apklaustųjų taip pat norėtų matyti dvi kainas sąskaitose už komunalines paslaugas. Tiek pat lietuvių kaip reikalingą informacinės kampanijos priemonę nurodė ir televizijos reklamą. Tai – didžiausias procentas šiam kanalui iš visų euro neįsivedusių Europos Sąjungos šalių.
Vertinant įvairių institucijų autoritetą euro valiutos klausimais, daugiausia, t. y. 59 proc. lietuvių teigia pasitikėsiantys Centrinio banko pateikta informacija apie euro įvedimą ir su tuo faktu susijusius pokyčius. Beveik tiek pat respondentų didžiausiu autoritetu euro valiutos klausimais laiko Europos Sąjungos institucijas. Tuo metu Vyriausybe, nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis pasitiki kiek mažiau – 52 proc. gyventojų. Dar mažesnė dalis autoritetu euro įvedimo klausimais laiko mokesčių ir finansines institucijas, komercinius bankus, profesines sąjungas.
Lietuviams patraukliausios informavimo priemonės apie eurą bei jo įvedimą – televizija (61 proc.) ir internetas (48 proc.). Laikraščiai ir žurnalai taip pat lieka efektyvių informavimo priemonių sąraše – jų veiksmingumu tiki kas trečias gyventojas. Kiek mažesnis bankų ir radijo kanalų informavimo vertinimas – juos rinktųsi kas ketvirtas gyventojas.
Flash Eurobarometro tyrimas atliktas 2013 m. pavasarį, apklausiant 7014 respondentų septyniose Europos Sąjungos valstybėse (Bulgarija, Čekijos Respublika, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija), kurios prisijungė prie Sąjungos pastaraisiais metais ir kol kas dar neįsivedė euro.
