Pasikeitusi situacija šalyje paveikė visus. Visuomenės apklausos rodo, kas dauguma Lietuvių nesitiki greitos sunkmečio pabaigos. Šalies gyventojai ir įmonės ekonomikos atsigavimo tikisi ne anksčiau nei po dvejų metų.
Jie mano, kad nėra vilčių, kad šalies ūkis atsigaus greitai ir be didesnių pastangų, o skaudžiausiai griaunamąją ekonominio sunkmečio jėgą pajus darbo rinka.
Šiuo metu Lietuvoje daugelis įmonių mažina darbuotojų skaičių, o likusiems – mažina atlyginimus. Ekspertai prognozuoja, kad situacijos pagerėjimo dar nematyti. Norėdami patikslinti sausio mėnesį skelbtą prognozę, darbo biržų specialistai 2009 m. gegužės – birželio mėn. patikslinimui vykdė darbdavių apklausą, norėdami išsiaiškinti, kodėl yra atleidžiami darbuotojai, arba mažinami jų atlyginimai, ir kokias perspektyvas darbdaviai numato antrajam šių metų pusmečiui. Savo nuomonę apie situaciją įmonėse pareiškė beveik 4 tūkst. darbdavių.
Darbuotojus atleidinėjo kas antra įmonė
2009 m. pirmąjį pusmetį beveik 40 proc. įmonių mažino darbuotojų skaičių įmonėse – darbuotojus atleidinėjo beveik kas antra įmonė. Darbo biržos atliktas tyrimas rodo, kad labai didelių grupės darbuotojų atleidimų antrąjį šių metų pusmetį darbdaviai nebenumato, tačiau atleidimų dar bus. Prognozuojama, kad rudenį darbo biržos gali sulaukti naujos pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą bangos. Maždaug trečdalis apklaustų darbdavių nurodė, kad planuoja mažinti darbuotojų skaičių įmonėse, tačiau per 60 proc. apklaustųjų teigė, kad darbuotojų skaičius per ateinantį šių metų pusmetį nekis.
Esant sunkiai ekonominei situacijai ir susiklosčiusiai padėčiai įmonėse, daugelis darbdavių neplanuoja priimti naujų darbuotojų. Sumažėjus žmonių vartojimui ir nukritus prekių bei paslaugų paklausai, atsirado darbuotojų perteklius, o tai lemia papildomus darbuotojų atleidimus ir nedarbo didėjimą.
Apklausos metu kas dešimtas darbdavys nurodė, kad numato teigiamas verslo vystymo tendencijas ir planuoja didinti darbuotojų skaičių (žemės ūkio sektorius planuoja didinti 10,7 proc., pramonė - 13,8, statyba - 13,4 ir paslaugos - 9,3). Tačiau labai svarbu paminėti, jog naujieji priėmimai gali būti pagrįsti darbuotojų kaita.
Darbo biržos specialistai pastebi, kad darbdaviai pirmiausia atleidžia silpnesnius ir prastesnius - naudojasi galimybe atleisti žemesnės kvalifikacijos darbuotojus ir į jų vietas priima aukštos kvalifikacijos specialistus už mažesnį atlyginimą.
Tyrimo duomenys rodo, kad nė vienas iš didžiausių Lietuvos ūkio sektorių neišvengė nuosmukio, todėl manytina, kad ekonomikos kritimas turėtų tęstis ir kitais metais. Daugiausia atleisti darbuotojus planuoja statybų sektorius (44 proc. visų, darbuotojus mažinti planuojančių įmonių). Praėjusį pusmetį daugiausia mažino darbuotojų taip pat statybų (70 proc. įmonių sumažino) ir pramonės (53 proc.) sektorių įmonės.
Taupoma darbuotojų užmokesčio sąskaita
Pirmąjį 2009 m. ketvirtį Lietuva įžengė į visuotiną darbo užmokesčio mažėjimo etapą. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios taupo sąnaudas darbuotojų darbo užmokesčio sąskaita. Padidėjus nedarbui, sumažėjo darbuotojų galimybės derėtis dėl atlyginimų, todėl darbdaviams tapo įmanoma naikinti priedus ir apkarpyti darbo užmokestį.
Per praėjusį šių metų pusmetį beveik pusei šalies darbuotojų (47 proc.) darbdaviai sumažino atlyginimus. Praėjusį pusmetį atlyginimus didino vos 4 proc. darbdavių, o per antrąjį pusmetį didinti atlyginimus planuoja mažiau nei 4 proc. darbdavių - tokie darbdaviai tampa išimtimi.
Tyrimas parodė, kad kas ketvirtas darbdavys planuoja ir antrąjį pusmetį mažinti darbo užmokestį darbuotojams (t.y. 25,4 proc.). Daugiausiai mažinti atlyginimus numato statybos įmonės (37 proc. nuo visų planuojančių mažinti), paslaugų – 25 proc., pramonės – 24 proc. ir žemės ūkio – 21 proc. Didesnių atlyginimų galima tikėtis tik tada, kai atsigaus ekonomika.
Esant sunkiai situacijai įmonėse, daugeliui darbuotojų skiriamas kelis kartus didesnis darbo krūvis ir mažesnis atlyginimas. Baimė netekti darbo motyvuoja darbuotojus dirbti efektyviau. Tačiau lyginant antrąjį šių metų pusmetį su pirmuoju galima pastebėti ir teigiamų požymių. Pirmąjį pusmetį atlyginimai mažėjo beveik kas antroje įmonėje, o ateinantį pusmetį mažėjimą numato kas ketvirta įmonė.
Tačiau ne visos įmonės planuoja mažinti darbuotojų atlyginimus. Apie 70 proc. t.y. daugiau nei du trečdaliai įmonių savo darbuotojams tikisi išlaikyti nepakitusį atlyginimą. Tai labiausiai pasireikš žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose.
Praėjusį pusmetį, kaip prasidėjo sunkumai, atlyginimus daugiausia mažino įmonės, kuriose dirba iki 50 žmonių (63,4 proc. nuo visų mažinusių). Didelės įmonės, kuriose dirba 250 ir daugiau žmonių prognozuoja, kad darbuotojų atlyginimai nebus mažinami, ir išliks nepakitę (taip nurodė 65 proc. didelių įmonių), 32 proc. nurodė, jog vis tik mažinimo negalės išvengti. Tačiau įmonės, kurios praėjusį pusmetį mažino atlyginimus atsigavimo nemato ir antrą šių metų pusmetį. Net trečdalis įmonių (33 proc.) iš tų, kurios praėjusį pusmetį mažino atlyginimus savo darbuotojams, numato ir antrąjį pusmetį atlyginimų mažinimus. Daugiausiai mažinti numato įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 100 darbuotojų (21,4 proc. mažins) ir mažos įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų (18 proc.).
Mažės nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa
Apklausos metu darbdavių buvo pasiteirauta, kokių specialistų jie planuoja atsisakyti, ir kokių planuoja priimti naujai. Per ateinančius šių metų ketvirčius labiausiai mažės nekvalifikuotos ir labiausiai didės kvalifikuotos darbo jėgos paklausa (t.y. beveik kas trečias atleistas darbuotojas įmonėse per ateinančius šių metų ketvirčius bus nekvalifikuotas darbininkas - 29 proc.). Darbdaviai nurodė, kad administracijos darbuotojų skaičius nekis, taip nurodė 81 proc., ir 18 proc. nurodė, kad mažės administracijos darbuotojų (t.y. kas penkta įmonė). Didžiausias augimas numatomas kvalifikuotų darbininkų, taip nurodė kas dešimta įmonė (t.y. 9,8 proc.).
Daugelis įmonių nurodė, kad dažniausia jie nustato, kiek procentų mažina atlyginimą visiems – taip išvengiama papildomos įtampos dėl tariamos nelygybės. Kai kada taikomas ir kitas būdas – vadovybė bei administracija sau atlyginimus mažina gerokai daugiau nei likusiems darbuotojams.
