Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ lapkritį atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad net 84 proc. apklaustųjų nemano, jog brangesnėmis laidotuvėmis parodoma didesnė pagarba mirusiajam. Tiesa, kiek galėtų kainuoti laidotuvės ir kas sudaro didžiausias jų sąnaudas, respondentai įvardijo tik menamai, nes tikrojo išlaidų dydžio negalėjo įvardinti.
Daugiau kaip pusė – 53 proc. – apklaustųjų įsitikinę, kad laidotuvės gali kainuoti nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. Paprašyti įvardyti tris, jų manymu didžiausias laidotuvių procesui tenkančias išlaidų dalis, gyventojai rinkosi kremavimą (57 proc.), gedulingus pietus (53 proc.) bei atsisveikinimo/šarvojimo salės nuomą (42 proc.). Net 52 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės, ar kremavimas kainuoja pigiau, ar laidojimas į žemę.
Brangiausiai kainuojančios laidojimo paslaugos
Iš tyrimo rezultatų matyti, kad nors gyventojų įsivaizdavimas apie laidotuvių biudžetą ir yra arti tikrovės, tačiau taip pat parodo, jog žmonės nežino, kas sudaro laidojimo paslaugų „liūto dalį“ bendrame biudžete. Po minėtų galimai brangiausių paslaugų, kitas, pagal išlaidų dydį, tyrime dalyvę respondentai rikiavo taip: karstas laidojimui (38 proc.), kapavietės įrengimas ir priežiūra (28 proc.), mirusiojo palaikų transportavimas (19 proc.). Įdomu tai, kad jaunesnio amžiaus (18-35 m.) respondentai įsitikinę, jog brangiausiai kainuoja karstas laidojimui – 48 proc. Vyresnio amžiaus (54-70 m.) gyventojams atrodo, kad daugiausiai išlaidų tenka gedulingiems pietums – taip mano 61 proc. minėto amžiaus respondentų.
„Laidojimo paslaugos nėra kasdienės, todėl ir jų kainas daugelis arba pervertina, arba neįvertina. Tai matyti ir analizuojant šio tyrimo rezultatus. Laidotuvės vidutiniškai kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų, o, pavyzdžiui, kremavimas sudaro tik penktadalį visų išlaidų: dokumentų tvarkymo, kremavimo ir standartinės metalinės kapsulės pelenams kaina yra 319 eurų. Lietuvių taip mėgstamo ąžuolinio faneruoto karsto kainos gali prasidėti jau nuo 385 eurų, šarvojimo salių nuomos, gedulingų pietų kaina – panaši, o kur dar „mokestis“ duobkasiams, kurie gali užsiprašyti ir iki 250 eurų, bei kitos išlaidos, – sako ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ atstovė Agnė Verbickienė. – Blogybė ta, kad daugelis laidojimo paslaugas teikiančių įmonių viešai neskelbia visų kainų, tad kartais visą sumą žmonės sužino tik „post factum“, t. y. jau po laidotuvių.“
Pajūrio gyventojai nusiteikę brangesnėms laidotuvėms
Beje, penktadalis tyrimo respondentų teigė, kad laidotuvės gali kainuoti ir daugiau nei 2 tūkst. eurų. Ir tik 13 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog palaidoti galima už 500–1 tūkst. eurų.
Brangiausiai laidotuves įsivaizduoja Klaipėdos gyventojai – 43 proc. klaipėdiečių mano, kad laidotuvės gali kainuoti 1,5–2 tūkst. eurų. Kauno gyventojams laidotuvės atrodo pigesnės nei klaipėdiečiams ar kitiems Lietuvos gyventojams – 26 proc. kauniečių įsitikinę, kad laidotuvės daugiausiai galėtų kainuotų 1–1,5 tūkst. eurų. Bendrai, 47 proc. respondentų iki 35 m. amžiaus mano, kad laidotuves galima suorganizuoti už 500–1,5 tūkst. eurų, kai 54 proc. vyresnio amžiaus (54-70 m.) gyventojų įsitikinę, jog laidotuvės galėtų kainuoti nuo 1,5 tūkst. eurų.
Vis dėlto, iš visų apklaustųjų, kuriems per pastaruosius 3-4 metus teko pasinaudoti laidojimo paslaugomis, penktadaliui laidotuvės atsiėjo 1 tūkst. – 1,5 tūkst. eurų, 27 proc. laidotuvėms išleido nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausiai laidotuvėms išleido klaipėdiečiai, o mažiausiai – kauniečiai.
Vis dar atsiskaitoma grynaisiais
Lietuvoje vis labiau įsigalint atsiskaitymui bankinėmis kortelėmis, gana keistai atrodo vienas iš tyrimo rezultatų – 82 proc. pasinaudojusių laidojimo paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, už jas atsiskaitė grynaisiais pinigais. Ir tik 51 proc. iš jų teigė gavę čekius ar sąskaitas už suteiktas paslaugas.
59 proc. respondentų, mirus artimam žmogui ir neturėdami santaupų, būtų linkę pasinaudoti išsimokėjimo paslauga laidojimui, jei tokia būtų teikiama. Įdomu, kad ja būtų linkę pasinaudoti visų amžiaus kategorijų mūsų šalies gyventojai – tiek jaunimas, tiek senjorai.
„Berent“ tyrimas, kurį užsakė ritualinių laidojimo paslaugų centras „Rekviem“, vyko 2017 m. lapkričio mėnesį. Buvo apklausta 1012 respondentų (amžiaus grupė 18-70 m.) visoje Lietuvoje. Apklausa vyko internetu, pildant elektroninį klausimyną. Apklausos respondentų demografinių charakteristikų pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą.
