Tyrimo duomenimis, vidutiniškai ant vieno pinigo Europoje aptinkama 26 tūkst. skirtingų bakterijų. Ant Švedijoje cirkuliuojančių pinigų jų aptinkamą beveik dvigubai daugiau – apie 39 tūkst. 600 bakterijų, Danijoje – 40 tūkst. 266 bakterijos.
Tačiau ta yra daugiau nei vien tik akademiniai skaičiavimai. Oksfordo universiteto profesorius Ianas Thompsonas teigia, kad 26 tūkst. bakterijų yra daugiau nei pakankamai užsikrėsti įvairiais pavojingais virusais ar infekcijomis.
Ankstesni tyrimai parodė, kad ant banknotų gali būti bakterijų sukeliančių kvėpavimo, šlapimo takų infekcijas, užkrėčiančių žaizdas bei kitokias ligas.
Universitetas ištyrė 15-os šalių pinigus ir nustatė, kad euras yra švariausia valiuta, ant kurios vidutiniškai surandama apie 11 tūkst. 66 bakterijos. I. Thompsonas užsakė išsamesnę pinigų studiją, kad būtų nustatytos bakterijos, plintančios per pinigus, kurios yra atsparios antibiotikams.
Švedijos bankas „Riskbank“, atsakingas už nacionalinės valiutos gamybą, senus banknotus naujais planuoja pakeisti 2015-aisiais. Kol kas nėra aišku, ar naujieji banknotai bus atsparūs bakterijoms.