Šeši iš dešimties estų, pusė lietuvių ir tik keturi iš dešimties latvių jaučiasi saugūs dėl savo sveikatos. Mažiausiai žmonių, kurie jaučiasi visiškai nesaugūs dėl sveikatos yra Estijoje (vos 6 proc.), daugiausiai – Latvijoje (19 proc.), ne ką nuo kaimynų atsilieka ir Lietuva – visiškai nesaugių dėl sveikatos čia yra 17 proc.
Tokias Baltijos šalių gyventojų požiūrio į savo turtą tendencijas atskleidė bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa.
Sveikatos priežiūra labiausiai pasitiki Estijos gyventojai (64 proc. jaučiasi saugūs), mažiausiai dėl savo sveikatos ramūs Latvijos gyventojai (43 proc. jaučiasi saugūs), Lietuvoje apie pusę (53 proc.) žmonių teigia esą saugūs dėl sveikatos.
„Toks nemažas atotrūkis tarp Baltijos šalių, vertinant žmonių įsitikinimus dėl savo sveikatos, rodo, kad sveikatos priežiūros sistemos kaimyninėse šalyse vystėsi skirtingais keliais. Be to, skirtingas kryptis įgijo ir žmonių požiūris į sveikatą, jos saugojimą, sveiko gyvenimo būdo tendencijos, sveikatos profilaktika ir daugelis kitų svarbių faktorių. Akivaizdu, kad Estijos gyventojai pasitiki savo sveikatos priežiūros sistema, tačiau ir patys gyventojai daug dėmesio skiria sveikatos saugojimui. Lietuvoje stiprėja žmonių įsitikinimas, kad sveikata privalu pasirūpinti patiems – verslas daugiau darbuotojų draudžia sveikatos draudimu, žmonės kaupia papildomas lėšas savo sveikatai”, – teigia PZU Lietuva generalinis direktorius Marius Jundulas.
„PZU Lietuva“ vadovas teigia, kad demografinė situacija Baltijos šalyse skiriasi nedaug – žmonių gyvenimo trukmė yra gana panaši, nedaug skiriasi ir vyresnio amžiaus žmonių dalis visuomenėje. Todėl Latvijos gyventojų mažesnį saugumo dėl sveikatos jausmą jis vertina greičiau kaip psichologinį faktorių, nulemtą visuomenėje vykstančių debatų apie valstybės sveikatos priežiūros sistemą. Sėjamos abejonės dėl sveikatos priežiūros latvijoje gali turėti įtakos ir visuomenės nesaugumo jausmui.
M.Jundulas atkreipė dėmesį, kad didesnes pajamas gaunantys gyventojai visose trijose šalyse jaučiasi kur kas ramiau dėl savo sveikatos nei mažiaus uždirbantys gyventojai. „PZU Lietuva“ vadovo manymu, tai lemia didesnės žmonių galimybės daugiau investuoti į savo sveikatą ir didesnis saugumo jausmas nelaimės atveju, jeigu tektų pasinaudoti mokamomis medicinos paslaugomis.
Be to, Lietuvoje ir Estijoje saugiau dėl sveikatos jaučiasi didmiesčių gyventojai, o Latvijoje – atvirkščiai: mažiausiai saugūs yra Rygos gyventojai, o kaimo vietovių žmonės jaučiasi kur kas ramiau dėl savo sveikatos.
