Nors šiek tiek daugiau nei pusė (53 proc.) Europos darbuotojų mano, kad darbo sąlygos jų šalyje geros (taip mano 50 proc. lietuvių), vis dėlto daugumos (57 proc.) ES piliečių nuomone, jų darbo sąlygos per pastaruosius 5 metus pablogėjo (su tokia nuomone sutinka tik 29 proc. lietuvių), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tai rodo šiandien paskelbtas „Eurobarometro“ tyrimas, kuriame nagrinėjama, kaip krizė paveikė darbo vietų kokybę. Nors dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbo sąlygomis (vidutiniškai 77 proc. visų ES darbuotojų), vienų šalių rezultatai labai skiriasi nuo kitų: nuo 94 proc. Danijoje iki 38 proc. Graikijoje. Apskritai dauguma ES darbuotojų labai patenkinti savo darbo dienos trukme (80 proc.; o Lietuvoje – 82 proc.) ir sveikata bei sauga darbe (85 proc.).
„Eurobarometro“ tyrimo rezultatais bus naudojamasi balandžio 28 d. Briuselyje vyksiančiose diskusijose apie esamas ir būsimas ES veiksmų darbo sąlygų srityje perspektyvas. Konferencijoje bus proga aptarti, kaip toliau plėtoti nuoseklų ir į ateitį orientuotą požiūrį į darbo sąlygas Europos Sąjungoje, užtikrinti aukštą kokybę, saugą ir lygybę darbo vietoje.
„Apsaugoti darbo sąlygas ir skatinti jų plėtojimą reiškia rūpintis mūsų žmogiškuoju kapitalu. Turime nepaprastai vertingą teisės ir politikos paveldą, kad užtikrintumėme geras darbo sąlygas, kuriomis Europos darbuotojai būtų labai patenkinti. Tačiau taip pat baiminamasi, kad po ekonomikos krizės darbo sąlygos pablogės, ir šis pavojus realus. Kartu su valstybėmis narėmis ir darbuotojų bei darbdavių organizacijomis turime atnaujinti savo pastangas išsaugoti ir gerinti darbo sąlygas“, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys Laszlo Andoras.
28 valstybėse narėse atlikto „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai rodo, kad:
– daugiau kaip 80 proc. respondentų Danijoje, Liuksemburge, Suomijoje ir Nyderlanduose mano, kad jų šalyje darbo sąlygos geros. Vertinant atskirus darbuotojus, Danija taip pat yra pirmoje vietoje: joje 94 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo sąlygomis. Antroje vietoje – Austrija ir Belgija, kuriose darbo sąlygomis patenkinti 9 iš 10 darbuotojų. Po jų tik šiek tiek žemesni rodikliai Suomijoje (89 proc.), Jungtinėje Karalystėje ir Estijoje (po 88 proc.);
– blogiausiai darbo sąlygos vertinamos Graikijoje (jas teigiamai įvertino 16 proc. respondentų). Ji taip pat vienintelė šalis, kurioje esamomis savo darbo sąlygomis patenkinti mažiau negu pusė dirbančių respondentų (38 proc.); – kitos šalys, kuriose darbo sąlygomis patenkinta mažesnė dalis respondentų, yra Kroatija (18 proc.), Ispanija (20 proc.), Italija (25 proc.), Bulgarija (31 proc.), Slovėnija, Portugalija ir Rumunija (po 32 %), taip pat Slovakija (36 proc.) ir Lenkija (38 proc.).
Šiuos skirtumus galima aiškinti įvairiais veiksniais: krizės nulemtomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, taip pat struktūrinėmis ypatybėmis, t. y. skirtingose ES šalyse daugiau arba mažiau išvystytu socialiniu dialogu, socialine politika ir darbo teise.
Kitos esminės tyrimo išvados rodo, kad galimybių gerinti padėtį yra ypač šiose srityse:
– iš kai kurių išvadų matyti, kad padidėjo darbo intensyvumas. Aiškiai matyti, kad stresas laikomas didžiausia grėsme darbe (53 proc. dirbančių respondentų). Be to, nepatenkintų darbo krūviu, darbo tempu ir ilgomis darbo dienomis (daugiau kaip 13 val.) yra daugiau negu nepatenkintų kitais dalykais, pavyzdžiui, tuo, kad užduotys nepakankamai įdomios, arba netinkamais savaitiniais arba metiniais poilsio laikotarpiais;
– atsakydami į klausimus darbo organizavimo tema apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą 40 proc. respondentų teigė, kad jiems nesudaryta lanksčių darbo sąlygų galimybė;
– sveikatos ir saugos darbe srityje mažiau nei vienas iš trijų darbuotojų nurodė, kad jų darbo vietose yra įdiegta priemonių naujiems pavojams (pavyzdžiui, kylantiems dėl nanotechnologijų arba biotechnologijų) išvengti arba vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems darbuotojams skirtų priemonių. Be streso, kitu vienu iš svarbiausių pavojų darbe laikoma prasta ergonomika: 28 proc. respondentų kaip pagrindinį pavojų sveikatai ir saugai darbe nurodė kartojamus judesius ir varginančią arba skausmą keliančią kūno padėtį, o 24 proc. – daiktų kėlimą, nešiojimą ir perkėlimą iš vienos vietos į kitą kasdien.
