Tyrimas atskleidė, kad pusė interneto vartotojų supranta mobiliųjų operatorių duomenų teikimo paslaugos kainų politiką, tačiau interneto greitį vertina prastai.
Per tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje ir Latvijoje interneto vartotojai šiek tiek dažniau nei Estijos gyventojai naudojasi paprastaisiais mobiliaisiais telefonais (Lietuvoje 84 proc., Latvijoje – 81, Estijoje – 75 proc.). Tokio tipo telefonais dažniau naudojasi 45 metų ir vyresni respondentai, išmaniaisiais – jaunesni nei 34 metų ir dažniau vyrai.
Besinaudojančių išmaniaisiais telefonais taip pat daugiausia Lietuvoje – 53 proc., Latvijoje – 41 proc. ir Estijoje 49 proc .
Nešiojamuosius kompiuterius daugiausiai naudoja Estijos interneto vartotojai – 77 proc. Tuo tarpu Lietuvoje jais naudojasi 72 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, o Latvijoje - 68 proc.
Baltijos šalių interneto vartotojai vis dar mažai naudoja planšetinius kompiuterius, didžiausias procentas turinčių šią priemonę Estijoje – 10 proc., Latvijoje – 8 proc., o Lietuvoje – vos 6 proc.
Šis tyrimas parodė, kad internetu naudotis respondentai labiau linkę išmaniajame telefone nei paprastame. Internetu išmaniajame telefone dažniau naudojamasi ir esant ne namuose.
Daugiausiai respondentų Lietuvoje išreiškė norą naudotis WiFi mieste (kavinėse, parkuose, transporte) – daugiau nei du trečdaliai visų respondentų. Latvijoje tai pareiškė 61 proc., o Estijoje 58 proc.
Per tyrimą respondentų buvo prašoma įvertinti ir mobiliųjų operatorių duomenų teikimo paslaugas. Apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad duomenų perdavimo paslaugos kainų politiką supranta du trečdaliai latvių ir tai yra aukščiausias įvertinimas tarp Baltijos šalių respondentų.
Interneto vartotojai Lietuvoje ir Estijoje mobiliųjų operatorių paslaugas vertina šiek tiek prasčiau. Lietuvoje ir Latvijoje yra didžiausias procentas respondentų, nesuprantančių, kokiu pagrindu ir kaip yra formuojama kainų politika. Lietuvoje taip manančių yra 18 proc., Latvijoje – 20 proc, Estijoje – 12 proc.
Su teiginiu, kad mobilaus interneto greitis atitinka tokį, kokį žada tiekėjas, sutiko 17 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, tuo tarpu latvių - 11 proc. ir estų - 10 proc. Interneto greitis geriausiai vertinamas miestuose, o kaimo vietovėse prasčiau.
Internetinė apklausa atlikta rugpjūčio mėn., per kurią apklausti 872 18–65 m. amžiaus respondentai Lietuvoje,1006 respondentai Latvijoje, ir 1022 respondentai Estijoje.