Jokiais ankstesniais kalendoriniais metais projektas „Rail Baltica“ nesulaukė tokio stabilaus Estijos gyventojų palaikymo: ir šių metų balandį, ir lapkritį atliktas tyrimas parodė 65 proc. pritarimo lygį.
Naujausios apklausos duomenimis, geležinkelio projektui nepritarė 23 proc. respondentų, pranešė „Rail Baltic Estonia“.
Be to, 68 proc. Estijos gyventojų mano, kad „Rail Baltica“ poveikis Estijai apskritai yra teigiamas, o 18 proc. – netgi kad jis yra labai teigiamas.
Pagrindiniai tiesiamos naujosios tarptautinės geležinkelio linijos pranašumai – tai išgelbėtos žmonių gyvybės išvengiant pavojingesnio kelių transporto, greitesnis ir saugesnis krovinių pervežimas bei patogus susisiekimas su Europa. Šiuos pranašumus įvardijo atitinkamai 81, 80 ir 78 proc. respondentų.
Apklausoje taip pat respondentų buvo klausiama apie jų požiūrį į regioninį traukinių eismą „Rail Baltica“ infrastruktūroje. Iš viso 81 proc. apklaustųjų atsakė manantys, kad vietos traukinių eismas padidins „Rail Baltica“ regioninę vertę, o 59 proc. teigė ateityje patys ketinantys naudotis greitaisiais regioniniais traukiniais.
Naujausia nuomonių apklausa taip pat patvirtino, kad Estijos gyventojai žino, jog geležinkelių transportas yra aplinkai nekenksminga ir saugi transporto rūšis. Iš viso 81 proc. apklaustųjų mano, kad traukiniai leidžia išsaugoti daugiau gyvybių, nei pavojingesnis kelių transportas. Tuo pačiu toks pat skaičius respondentų mano, kad geležinkelių transportas yra ekologiškesnis už kelių transportą.
Žmonių požiūris ir informuotumas apie „Rail Baltica“ projektą panašia metodika buvo tiriamas nuo 2016 metų rudens. Tyrimo tikslinė grupė – 15–74 metų Estijos gyventojai. Iš viso į apklausos klausimus lapkričio 9–15 dienomis atsakė 1 003 žmonės.
„Rail Baltica“ yra Europos standarto (1435 mm pločio) elektrifikuotas dviejų gijų geležinkelis keleiviams ir kroviniams vežti, kuris statomas nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos.
Europinės vėžės geležinkelio, sujungsiančio Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu, bendras ilgis per tris valstybes sieks 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje trasa nusidrieks nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.