Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenis, remiantis ekonomisto Friedrich Schneiderio sudarytu metodu, bendras šešėlio lygis Lietuvoje mažėja. Tai lemia auganti ekonomika. Mat gerėjant žmonių gyvenimui, žmonės tampa paprasčiau legaliai įpirkti produktus.
„Akcizinių prekių rinkoje fiksuojame priešingas tendencijas nei kitose srityse. Ekonomika auga ir žmonių pajamos didėja, dėl to bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja ir šiemet sudaro apie ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto. Tai nuo 5,3 iki 8,6 mlrd. BVP. Aišku, veikia ir kontrolės institucijos, bet matome, kad šešėlio mažėjimas sutampa su legalios ekonomikos ciklais”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
Tačiau nors bendras šešėlio lygis ir mažėja, priešinga situacija stebint lietuvių įpročius įsigyjant cigaretes bei alkoholį.
Cigaretes vežasi iš Baltarusijos
„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, šiek tiek didėja ir šešėlinė cigarečių rinkos dalis. Per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc. Latvijoje šešėlinė cigarečių rinka siekia 24 proc., Estijoje – 13 proc. Didžiausią dalį – 70 proc. – nelegalių cigarečių Lietuvoje sudaro kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos.
Kaip teigia V. Žukauskas, pagrindinė priežastis kodėl didėjo šešėlis cigarečių rinkoje – akcizai. Akcizo mokestis cigaretėms 2017 m. augo 11 proc.
Keičiasi tendencija: žmonės ima pateisinti nelegalų alkoholį
Kaip pasakojo V. Žukauskas nuo 2012 m. iki 2015 m. šešėlis alkoholinių gėrimų rinkoje mažėjo, tačiau paskutiniai duomenys 2017 m. rodo tendencijos pasikeitimą.
„Nėra drastiško padidėjimo, bet tendencija keičiasi. Aišku, tai siejama su pakankamai stipriai išaugusiais akcizais“, - sako V. Žukauskas. Tokei duomenys pateikiami remiantis trimis tyrimais: apklausti gyventojai, alkoholio rinkos specialistai bei ekonomistai ir gyvenviečių seniūnai.
Rinkos tyrimų kompanijos „RAIT” atliktos visuomenės apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, kontrabandinių gėrimų ir pan.) Tai 4 proc. punktais daugiau nei 2015 m., tada alkoholį nelegaliai pirkę ir vartoję pripažino 8 proc. apklaustųjų.
Nerimą kelia ir pasikeitęs žmonių požiūris. Apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai labiau pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą. Jei prieš dvejus metus visiškai to nepateisino daugiau kaip pusė – 55 proc. gyventojų, ši dalis reikšmingai sumažėjo iki 45 proc. gyventojų.
„Penktadalis žmonių sako pateisinantys nelegalaus alkoholio pirkimą ir vartojimą, didesnė dalis jį vartoja. Tai yra labai rimtas signalas valdžiai. Net ir auganti ekonomika negali absorbuoti nepamatuotų valdžios sprendimų – žmonės taip reaguoja į stipriai padidėjusius akcizus ir pabrangusį alkoholį. Šešėlį labiau pateisina mažesnes pajamas gaunantys vyrai. Kai įpirkti legaliai darosi per brangu, ieškoma alternatyvų, tada ir atsiranda erdvė šešėliui. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Naujausia tendencija, kuri įsivyrauja – apsipirkimai kaimyninėse valstybėse. „Baltijos tyrimų” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad per pastaruosius metus 7 proc. gyventojų alkoholio pirko Lenkijoje, 4 proc. Latvijoje, 2 proc. Baltarusijoje ar Rusijoje. Pasak V. Žukausko šiuos duomenis kol kas reikėtų vertinti atsargiai, bet tai jau pastebima naujovė, kurią tirti teks ir toliau. Nors apsipirkimas kitose šalyse ir nėra priskiriamas šešėliui, nes tai yra legalu, reikia nepamiršti, kad šalies biudžetas vis tiek praranda nemažą dalį pinigų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas prideda, kad taip gal statistiškai ir atrodys, jog lietuviai perka mažiau alkoholio po akcizų pakėlimo ir valdžia galės tuo pasinaudoti sakydami, kad jų vykdoma politika pasiteisino, iš ties, vartojimas gali būti, kad nemažėjo, nes žmonės išsivežė iš užsienio.
„Mums akcizus reikėtų derinti prie kitų šalių. Laikant panašiame lygmenyje išnyktų paskatos važiuoti į kitas šalis“, - sako Ž. Šilėnas.
Tuo tarpu šalies seniūnų apklausa parodė, kad toks reiškinys paplitęs net penktadalyje seniūnijų.
„Tuomet, kai legalus alkoholis tampa brangesnis, žmonės ieško alternatyvų, viena iš jų – šešėlis, kita – legalus įsigijimas iš kaimyninių šalių. Prognozės išsipildė: stipriai padidėjus apmokestinimui Lietuvoje, vis daugiau žmonių pirkdami legalų alkoholį mokesčius sumoka ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse”, – pastebi V. Žukauskas.
Jis priduria, kad šie tyrimai yra signalas valdžiai: planuojant fiskalinę apmokestinimo politiką reikia atkreipti dėmesį į šešėlinę ekonomiką.
„Iki 2010 m. ir labai sparčiai ekonomika augo beveik dviženkliais skaičiais, šešėlis mažėjo, bet vos tik ekonomika susidūrė su tam tikromis ekonomikos problemomis, stipriai šoktelėjo šešėlis į viršų.
Tai bet koks susvyravimas, žmonių pajamų sumažėjimas reikš žmonių apsitraukimą į šešėlį. Dėl to mokesčių planavimas turi atsižvelgti į šešėlinę ekonomiką ir tai reikia turėti omeny“, - kalbėjo V. Žukauskas.
Jam antrino ir Ž. Šilėnas – aplinka mažinti šešėlį palankį, nes žmonių pajamos auga. Tad net jei valdžia būtų nieko nedariusi, šešėlis būtų mažėjęs.
„Natūralu, kad bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja – daugiausia taip yra dėl gerėjančios šalies ekonominė padėties, augančių žmonių pajamų. Tačiau tuo pat metu matome, kad atsiradus paskatų, šešėlis išauga net ir geros ekonominės situacijos sąlygomis. Tai pamoka, kad jei priimdami sprendimus nesivadovausime ekonomikos dėsniais, jie greitai apie save primins“, – konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Alkoholio akcizų pajamos vis dar auga, o pardavimai atsigauna
Vakar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigavo ir liepos–lapkričio mėnesiais jų surinkta daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų laikotarpį. Vienuolikos mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai.
Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau visų jų per vienuolika mėnesių realizuota mažiau. Per vienuolika šių metų mėnesių labiausiai sumenko didmeniniai tarpinių produktų pardavimai – 35,4 procento. Alaus realizuota 13,2 proc., vyno – 12,1 proc., o spiritinių gėrimų – 1,4 proc. mažiau.
Deklaruoti alkoholio akcizai per vienuolika šių metų mėnesių siekė 276,389 mln. eurų – 22,9 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (224,989 mln. eurų). Didžioji dauguma pajamų teko vasariui – 75,279 mln. eurų, arba 27,2 proc. visų šiemet deklaruotų šių akcizų.
Iki šiol akcizai buvo didinami palaipsniui, tačiau „valstiečių“ daugumos Seimas nusprendė, kad būtina kovoti su alkoholizmu ir gerokai padidino akcizus. Nuo kovo pradžios akcizai labiausiai išaugo alui ir vynui – iki 112 proc., o etilo alkoholiui – apie 23 procentais.
