„Jau regėjome, kad kai kuriose šalyse žmonės ėmė protestuoti matydami itin sparčiai augančias maisto ar pagrindinių prekių kainas“, – naujienų agentūrai AFP teigė pareigūnas.
Pasak jo, vyriausybės galėtų sušvelninti kainų šuolio poveikį „tikslinėmis priemonėmis, kuriomis būtų siekiama paremti pažeidžiamas gyventojų grupes“ ir kurios galėtų apimti tokius veiksmus kaip komunalinių paslaugų mokesčių kompensavimas arba tiesioginės išmokos neturtingoms šeimoms.
Kiek anksčiau antradienį P.-O. Gourinchas pristatė naujausią TVF pasaulio ekonomikos prognozę, kurioje infliacijos augimas nurodomas kaip pagrindinė rizika, kurią dar labiau padidino Rusijos invazija į Ukrainą, lėmusi kuro ir maisto kainų šuolį.
Pasaulio finansų pareigūnai, kurie šią savaitę renkasi į TVF ir Pasaulio banko pavasarinius posėdžius, daugiausia dėmesio skirs konflikto daromai žalai pasaulio ekonomikai, įskaitant didžiausią per dešimtmečius infliaciją.
Valstybių parama taip pat galėtų apimti „subsidijas išlaidoms energijai kompensuoti, jei tokios subsidijos būtų aiškios, skaidrios ir laikinos, ir per ilgai nedarytų įtakos biudžetui“, – mano P.-O. Gourinchas.
Tai yra neįprasta Vašingtone įsikūrusio skolintojo krizių metu pozicija, kuris paprastai nepritaria subsidijoms ir net reikalaudavo, kad šalys jas panaikintų bei sugriežtintų išlaidas mainais į finansinę paramą.
Pastarosiomis savaitėmis Peru ir Šri Lankoje gyventojai išėjo į gatves, reikalaudami savo lyderių imtis veiksmų, nes dėl konflikto Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai maisto ir degalų kainos smarkiai išaugo bei pasijuto jų trūkumas, tuo metu pareigūnai perspėjo, kad apskritai gali kilti maisto krizė.
Šri Lankai nepavyko įvykdyti įsipareigojimų, susijusių su 51 mlrd. JAV dolerių skola.
Spartesnis atleidimas nuo skolų
TVF ekonomistas mano, kad kai kurioms mažas pajamas gaunančioms šalims, „turinčioms labai ribotą fiskalinę erdvę ir aukštą skolų lygį“, reikės išorės pagalbos.
„Fondas ir kitos organizacijos stengiasi išspręsti šią maisto trūkumo krizę, teikti finansavimą ir aprūpinti nukentėjusias šalis maistu“, – teigė jis.
Tačiau dalies šalių skola taps netvari ir joms teks restruktūrizuoti prisiimtas paskolas, prognozavo P.-O. Gourinchas, pažymėdamas, kad apie 60 proc. mažas pajamas gaunančių šalių jau susiduria su didele įsiskolinimo rizika.
COVID-19 pandemijos metu didysis dvidešimtukas (G-20) patvirtino Bendrąją sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos tvarkingam skolų restruktūrizavimui, tačiau tik trys šalys iki šiol kreipėsi dėl šios pagalbos priemonės.
„Kol kas ši priemonė nesulaukė didelės sėkmės, todėl mums būtinai reikia greitesnio proceso“, – teigė ekonomistas, nors pripažino, kad procesas yra sudėtingas.