TVF turėjo teikti kreditus valstybėms – fondo narėms, susiduriančioms su rimtomis savo biudžeto disbalanso problemomis, ir palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą finansų bei kredito sferoje, stiprinti finansinį tų valstybių stabilumą ir atkurti šalių tarpusavio pasitikėjimą, kuris buvo susilpnėjęs po Didžiosios ekonominės depresijos ir Antrojo pasaulinio karo, kai kiekviena valstybė stengėsi bet kokiais būdais apsaugoti savo ekonomiką. Pirmąja šalimi, kuri netrukus po TVF įsteigimo pasiskolino iš jo, tapo Prancūzija.TVF steigimo pradžioje iš viso buvo 29 šalys, tačiau 6–7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje TVF sparčiai plėtėsi. Tuo metu daugelis Afrikos šalių iškovojo nepriklausomybę, jų ekonomikai vystyti buvo reikalinga didžiulė finansinė parama. Antrasis didelis TVF plėtimosi etapas buvo 9-ojo dešimtmečio pabaiga, kai žlugo Sovietų Sąjunga ir TVF padėjo šalims, atsisakiusioms sovietinės planinės ekonomikos modelio, pereiti prie rinkos ekonomikos. Tuomet TVF valstybių narių skaičius išaugo iki 172. Šiuo metu TVF veikloje dalyvauja 188 šalys.
TVF ekonominiame šalių gyvenime dalyvauja teikdamas paskolas, techninę ir juridinę pagalbą, konsultuoja vyriausybes ir centrinius šalių bankus, atlieka įvairius tyrimus, renka statistinius duomenis, kuriuos vėliau panaudoja prognozių kūrimui. TVF, teikdamas paskolas jų prašančioms šalims, padeda joms kovoti su ekonominiais sunkumais, skurdu. Pažymėtina, kad finansinė pagalba skurdžioms pasaulio šalims yra teikiama kitomis sąlygomis nei išsivysčiusioms, t. y. tų paskolų palūkanų normos yra skirtingos. Teikdamas paskolas išsivysčiusioms šalims, TVF reikalauja griežtai apkarpyti valstybės biudžeto išlaidas: mažinti nereikalingą biurokratinį aparatą, imtis socialinių ir struktūrinių reformų, ir įpareigoja šalį vykdyti tokią ekonominę politiką, kuri užtikrintų šalies finansinį ir ekonominį stabilumą. Pasiskolinusią šalį TVF nuolat stebi ir kontroliuoja, sutartą paskolos sumą pervesdamas dalimis (etapais) priklausomai nuo ankstesniais etapais valstybės įvykdytų įsipareigojimų sėkmės.
Pastaruoju metu daugiausia dėmesio TVF yra sutelkęs į euro zonos krizę, kuri, fondo manymu, destabilizuoja ir pasaulinę ekonomiką. TVF atstovai teigia, kad laikinas 2012–2013 m. pasaulio ekonomikos atsigavimas gali būti labai trapus ir bet kokie nauji ekonominiai sunkumai euro zonoje gali vėl ilgam sulėtinti pasaulio ekonomikos augimą. Anot TVF, vis dėlto pastaruoju metu sparčiausiai turėtų augti besivystančių šalių, tokių kaip Brazilija, Kinija, Indija, Indonezija ir kt., ekonomikos. 2011 m. pabaigoje TVF dar manė, kad Europos Sąjunga yra pati pajėgi susitvarkyti su euro zonos krize, tačiau 2012 m. pradžioje paprašė savo šalių narių padidinti fondo paskolų biudžetą iki 700 milijardų eurų, didžioji dalis jų būtų skirta padėti euro zonos šalims įveikti finansų krizę. Kalbėdami apie euro zonos finansų krizę, TVF atstovai teigia, jog Europos Sąjungos valstybėms būtina dar didesnė tarpusavio integracija ir disciplina, numatanti sankcijas valstybei, kuri pažeidžia priimtas finansinės drausmės taisykles. Be to, TVF siūlo įvesti bendros ES šalių atsakomybės principą, tam pasitelkiant euroobligacijas ar kitus finansinius instrumentus, kurie susietų šalis tarpusavyje per skolinimą ir skolinimąsi. Savaime suprantama, dauguma ES šalių tokiems siūlymams priešinasi.
Daugiausia prie euro krizės sprendimo prisideda vadinamasis Trejetas: Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir TVF. Tačiau pačios euro zonos šalys tarpusavyje nesutaria, kas ir kodėl turėtų padėti tokioms ES šalims kaip Ispanija, Graikija, Portugalija, Airija. 2011 m. gruodžio mėnesį Didžioji Britanija atsisakė suteikti TVF didesnę paskolos dalį sprendžiant euro krizę, kai fondas paprašė padidinti įnašus į jo išduodamų paskolų fondą, todėl TVF ir nori, kad Europos Sąjungos šalys būtų stipriau finansiškai susietos tarpusavyje. Tačiau į euro krizę TVF negali nekreipti dėmesio, nes ES ekonomikos būklė yra labai svarbi ir viso pasaulio ekonomikai.
Kad euro zonos problemos daro įtaką viso pasaulio ekonomikai, rodo ir tai, jog tokios šalys kaip Japonija, Brazilija, Indija, Kinija ar Rusija nori prisidėti prie TVF paskolų fondo didinimo. 2012 m. balandžio mėnesį Japonija paskelbė investuosianti į TVF apie 47 milijardus eurų, taip tikėdamasi, jog tai padės įveikti skolų krizę Europos Sąjungoje. Rusija taip pat siūlo savo paramą ES, tačiau už tai norėtų svaresnio vaidmens TVF. Manoma, kad taip Rusija nori didinti savo įtaką Europos Sąjungoje, tuo tikslu supirkinėdama ES šalių nuvertėjusių strateginių objektų, susijusių su nafta, dujomis, jūrų uostais, bankais ir pan., akcijas. Teigiama, jog Rusija ketina kviestis pas save dirbti įvairias kompanijas, kurios nukentėjo per euro krizę, kad jos ilgainiui taptų priklausomos nuo Maskvos. Prie euro zonos gelbėjimo prisideda ir Brazilija, kuriai euro zonos problemos grasina lėtėjančiu ekonomikos augimu. TVF teigimu, 2012 m. dėl recesijos euro zonoje gali per pusę sumažėti ir Kinijos ekonomikos kilimas.
TVF yra pasaulinė institucija ir turi padėti ne tik ES šalims, bet ir visam pasauliui. Fonde visoms pasaulio šalims turi būti atstovaujama vienodai, tačiau istoriškai TVF stipresnės yra Vakarų šalys, nors pastaruoju metu, suteikdamos pagalbą euro zonos šalims, kylančios ekonomikos – Brazilija, Indija, Kinija, Rusija ir kitos – reikalauja didesnės įtakos TVF. Tačiau kol kas šios ekonomikos nesugeba konkuruoti su Vakarų šalimis, nes negali pasiekti politinių ir ekonominių tarpusavio kompromisų. Tokią kovą buvo lengva pastebėti, kai buvo renkama dabartinė TVF vadovė: ja tapo Vakarų šalių beveik vieningai pasiūlyta Christine Lagarde, o juk besivystančios šalys turėjo net kelis kandidatus.
Vis dėlto TVF sulaukia ir daug kritikos dėl savo vykdomos politikos, ypač besivystančiose pasaulio šalyse. Kai kurie politikos ir finansų apžvalgininkai teigia, jog TVF veikla šioje pasaulio dalyje sukelia skurdo, bado problemas, nes suteikiamos paskolos nėra naudojamos tikslingai arba siūloma vykdyti konkrečiai šaliai netinkamą ekonominę politiką. Tačiau, suteikdamas paskolas, TVF įgauna tam tikrą teisę kištis į šalies ekonominę politiką. Taip pat teigiama, jog TVF nesuteikia paskolų toms šalims, kuriose yra labai pažeidžiamos žmogaus teisės. Be to, paskolas gaunančioms šalims TVF keliami reikalavimai dažnai tik dar labiau pablogina šalies makroekonominę situaciją, o vykdant jose restruktūrizaciją labai trūksta skaidrumo.
Atsakydamas į kritiką TVF teigia, jog visuomet kovojant su ekonominėmis krizėmis kyla įvairių sunkumų. Esą kritikai mato tik trumpalaikes problemas ir nežiūri į ilgalaikę perspektyvą, o tada TVF padaromas tiesiog atpirkimo ožiu.
Agnė Janutytė
