Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę įpareigojo didžiausią bendrovės akcininką Turto banką kartu su kita akcininke - įmone „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) parengti „Geotermos“ gaivinimo planą, į ją investuojant 3 mln. eurų ir pakeičiant deginamas dujas biokuru.
Parlamentarai tikina, kad įmonė nuostolinga, tačiau jos padėtis nėra visiškai bloga, be to, jis svarbi ir geologams, atliekantiems geoterminius tyrinėjimus.
Turto bankas abejoja gelbėjimo planu
Turto bankas tokia idėja abejoja, ar šiuo metu nebeveikiančią Klaipėdos įmonę dar galima išgelbėti, nes „Geotermos“ gaminamos šilumos kaina ir poreikis nuolat mažėja.
„Vertinant ekonominiu aspektu, jėgainės veikla nuo įmonės veiklos pradžios nebuvo rentabili ir efektyvi. Be to, jėgainė susiduria su techninėmis problemomis, susijusiomis su geoterminio vandens gavyba, tad negali išnaudoti visų pajėgumų ir užtikrinti tinkamo efektyvumo. Siūlymas investuoti į biokuro katilinės statybą, finansuojant iš valstybės biudžeto, kelia abejonių, ne tik atsižvelgiant į Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, ribojančias valstybės finansines galimybes jau įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus, bet ir ekonominio efektyvumo požiūriu“, - BNS pateiktame komentare teigė Turto bankas.
Be to, „Geoterma“ yra privatizuojamų įmonių sąraše, o iki šiol į tokias bendroves nebūdavo investuojamos valstybės lėšos.
„Papildoma investicija į privatizuojamų įmonių sąraše esančią bendrovę būtų išties reikalinga tik tuo atveju, jei investicija yra ekonomiškai pagrįsta ir gali padidinti privatizuojamos bendrovės akcijų kainos vertę“, - teigia Turto bankas.
Anot jo, apie „Geotermos“ gelbėjimo planą bus svarstoma, gavus Energetikos komisijos siūlymą.
„Lietuvos energijos gamyba“: dėl įmonės ateities spręs valdyba
„Lietuvos energijos gamyba“ galimybės gelbėti „Geotermą“ taip pat kol kas nevertina. Anot LEG vadovės Eglės Čiužaitės, kol kas negautas Energetikos komisijos įpareigojimas, o dėl investicijų turės spręsti „Geotermos“ valdyba.
„Bendrovė dar nėra gavusi oficialios informacijos apie tokį įpareigojimą. Bet kuriuo atveju, kai tik bus gautas Energetikos komisijos sprendimas, bus išnagrinėtas „Geotermos“ valdyboje ir būtent visa valdyba, o ne viena LEG, kuri valdo mažesniąją akcijų dalį, vertins tolesnių veiksmų ar sprendimų galimybes, pasinaudojant Energetikos komisijos įvardintomis galimybėmis“, - BNS teigė E.Čiužaitė.
V.Rūkas: planas - neracionalus
Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigia kol kad nėra išsamiai išnagrinėjęs „Geotermos“ situacijos, tačiau praktika, kai nuostolingas valstybės įmones bandoma gelbėti jos pinigais, anot jo, yra ydinga ir neracionali.
„Nėra racionalaus paaiškinimo, kodėl akcininkas turėtų kurti naują - biokuro - verslą nuostolingai dirbančioje įmonėje. Jeigu biokuro katilo tikrai reikia, galima jį statyti naujos bendrovės pagrindu, arba tos pačios „Lietuvos energijos“ pagrindu, kuri veikia pelningai. Statant biokuro katilą nuostolingoje įmonėje, galima viską prarasti“, - BNS sakė V.Rūkas.
Jis priminė „Lietuvos jūrų laivininkystės“ pavyzdį, kai bandant gelbėti bankrutuojančią įmonę, Vyriausybės nurodymu „Lietuvos geležinkeliai“ jai paskolino 3 mln. eurų, tačiau bendrovė vis vien bankrutavo, o geležinkeliai prarado pinigus.
Anot V.Rūko, subsidijuoti nuostolingas bendroves galima tuomet, jeigu jos vykdo socialinę, o ne komercinę veiklą.
„Valstybei priklausančios įmonės turėtų viską, ką uždirba, išmokėti valstybei, o tada jau valstybė sprendžia, kaip tuos pinigus paskirstyti. bet naudoti įmones nuostolingoms veikloms, jei tai nėra socialinė veikla, negalima“, - aiškino jis.
Parlamentarai tiki „Geotermos“ perspektyva
Konservatorius Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad „Geoterma“ galėtų investuoti 3 mln. eurų į biokuro katilą, dalį lėšų būtų galima gauti iš Europos Sąjungos. Jis įsitikinęs, kad pagerėtų įmonės finansinė situacija, o ateityje kylant šilumos kainai, „Geotermos“ rezultatai taip pat gerės.
Socialdemokrato Artūro Skardžiaus nuomone, neuždarius „Geotermos“, šilumos kaina Klaipėdoje kristų arba bent nekiltų.
„Geoterma“ pernai šildymo sezonu pagamindavo apie 6-7 proc. Klaipėdos šilumos poreikio. Klaipėdoje žiemą šilumos suvartojimas siekia apie 80-120 tūkst. megavatvalandžių per mėnesį. „Geotermos“ gamyba siekia 6-8 tūkst. megavatvalandžių, iš kurių didžiąją dalį bendrovė gamina iš dujų, o iš geoterminės energijos bendrovė gamina apie 2 tūkst. megavatvalandžių šilumos.
Bendrovės likimu susirūpinta po to, kai vasarį „Geoterma“ pranešė atleidžianti dalį darbuotojų ir stabdanti veiklą. Tuo metu ji teigė, kad veiklą stabdo nuo kovo 1 dienos dėl pakeistos „Lietuvos dujų tiekimo“ kainodaros. Pastaroji įmonė teigė, kad kaltinimai nepagrįsti, mat dujos šiemet pigesnės nei pernai.
„Geoterma“ vertinama ir kaip mokslui svarbi bendrovė. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas mano, kad sustabdžiusi jos veiklą, valstybė užsikerta kelią geoterminiams projektams ateityje. Lietuvos geotermijos asociacijos valdybos pirmininkas Feliksas Zinevičius įsitikinęs, kad įmonei reikia duoti šansą ir suteikti jai mokslinį statusą.
1997 metais Klaipėdoje pradėta statyti pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos regione, užtrukus derinimo darbams, pradėjo veikti tik 2004 metais. Į 21,4 mln. eurų vertės projektą, be Lietuvos Vyriausybės, investavo ir Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra, paskolą suteikė Pasaulio bankas.
Vyriausybė pernai lapkritį įtraukė „Geotermą“ į privatizuojamų įmonių sąrašą. Bendrovė nuo 2009 metų iki 2015 metų pelningai dirbo tik dvejus metus - 2009 metais ji gavo 614,7 tūkst. eurų pelno, o 2011 metais - 27,7 tūkst. eurų. 2010 metais įmonė patyrė 410 tūkst. eurų nuostolių, 2012 metais - 79 tūkst., 2013 metais - 4,794 mln. eurų, 2014 metais - 465 tūkst. eurų, o 2015 metais - 369 tūkst. eurų. Jos nepaskirstyti nuostoliai 2015 metų pabaigoje siekė 7,302 mln. eurų.
Turto bankas valdo 76,56 proc. „Geotermos“ akcijų, LEG - 23,44 proc.