Sostinėje atidarant viešbutį „Comfort Hotel Vilnius“ lankėsi šiuos viešbučius valdančios „Nordic Choice Hotels“ grupės savininkas, turtingiausiu norvegu tituluojamas verslininkas Petteris Stordalenas. Jis tėvynėje gerai žinomas ne tik dėl neeilinio verslumo, bet ir aktyvios aplinkosaugos veiklos, taip pat „braškių filosofijos“, kuria vadovaujasi versle.
„Braškių filosofijos“ negali išvengti kalbindamas P. Stordaleną, nes įspūdinga jo karjera prasidėjo dvylikos, berniukui vietos turguje pardavinėjant braškes. Jau tuomet jis pademonstravo sugebėjimą verslauti, o vietos laikraštyje net buvo pavadintas geriausiu Norvergijos braškių pardavėju, kai nukonkuravo 50–60 metų moteris tame pačiame turguje. Pagrindinis dalykas, kurį mažąjį Petterį išmokė tėtis, buvo atsakymas į jo nusiskundimus dėl prastos uogų kokybės: „Parduok tas uogas, kurias turi, nes daugiau neturi ko parduoti.“ Šiandien jo turtas vertinamas 1,2 mlrd. JAV dolerių (2,68 mlrd. litų).
Esate viešbučių verslo magnatas, kokią šio verslo sektoriaus viziją matote? Kaip, jūsų nuomone, jis pasikeitė per pastaruosius metus?
Modernus keliautojas šiandien reikalauja didelio miegojimo galimybių pasirinkimo priklausomai nuo kelionės tikslo. Todėl mes galime pasiūlyti ir skirtingų tipų viešbučių. Jei kalbėsime apie ateitį, svarbiausias raktinis žodis, kuris bus vartojamas, yra vieta, vieta ir dar kartą vieta.
Nuoširdžiai tikiu viešbučių verslo sektoriumi Lietuvoje. Baltijos šalis mes laikome svarbia savo namų rinkos dalimi ir žinome, kad daugelis iš mūsų svečių Skandinavijoje šiomis rinkomis labai domisi, taip pat dažnai čia keliauja. Dėl šių priežasčių norime pasiūlyti jiems apsistoti mūsų valdomuose viešbučiuose Latvijoje ir Lietuvoje.
Ar matote tendencijų, kad rūpinimasis planeta taptų verslo dalimi? Juk esate aktyvus aplinkosaugininkas, tad iš patirties turbūt galite pasakyti, kokius dalykus versle sunkiausia ar brangiausia pakeisti, kad jie taptų draugiški aplinkai?
Jeigu planeta žūtų, joje nebūtų jokio verslo. Tai labai paprasta. To, ką darome ir kaip darome, nevadiname labdaringa veikla. Kalbame apie tvarų kapitalizmą. Verslas ir aplinkosauga yra dvi skirtingos tos pačios istorijos pusės.
Pavyzdžiui, nuo 2003-iųjų vandens ir energijos suvartojimas „Nordic Choice Hotels“ sumažėjo 20 proc. Tai ne tik geras rodiklis aplinkai. Jis duoda pozityvių dalykų ir verslui.
Transformacija į tvarų kapitalizmą taip pat reiškia, kad teks pakeisti mąstymo būdą ir požiūrį į problemas. Esu tikras, kad ateityje vartotojai nesirinks viešbučių, kurie neturėtų aplinkosaugos sertifikatų. Klientai ateityje nepirks iš verslo, kuris nesugeba prisiimti atsakomybės. Todėl kalbame apie tris esminius dalykus: pirmasis yra pelnas, antrasis – korporatyvinė atsakomybė, trečiasis – aplinka. Verslas, tvirtai besilaikantis šių principų, ateityje bus pranašiausias konkurencinėje kovoje.
Jūsų verslas paremtas garsiąja jūsų paties sugalvoja „braškių filosofija“. Ar ji per laiką transformavosi? Ir kokių vertingų karjerai pamokų pats išmokote per tą laiką?
„Braškių filosofija“ yra apie turimų uogų pardavimą. Šis požiūris yra universalus ir jam įtakos laikas nedaro. Viskas paprasta: tiesiog negaliu parduoti produkto, kurio neturiu ar jis net neegzistuoja. Turiu parduoti tai, ką turiu čia ir dabar. Tai vertingiausias karjeros patarimas, kurį pats esu kada gavęs ir iki šios dienos esu dėkingas, kad tėvas sugebėjo priversti mane tai suprasti.
Norvegija – turtinga šalis. Ką jums pačiam reiškia būti turtingiausiu žmogumi tėvynėje? Ar kada nors tai buvo jūsų asmeninis siekis?
Man tai reiškia, kad turiu pareigą bendradarbiauti su visuomene. Išlaikydamas klestintį verslą užtikrinu, kad beveik 10 tūkst. žmonių kiekvieną mėnesį gaus jiems priklausantį atlyginimą. Tie minėti 10 tūkst. darbuotojų moka mokesčius ir tokiu būdu prisideda prie šalies gerovės.
Kadangi mūsų valdomi viešbučiai yra draugiški aplinkai, tikiuosi, pakeisiu žmonių mąstymą.
Tačiau būti turtingam niekuomet nebuvo mano tikslas. Mano siekis buvo tapti geriausiam, koks tik galiu būti. Jeigu labiausiai rūpinčiausi savo turtu, manau, niekuomet nebūčiau pasiekęs tiek, kiek esu pasiekęs šiandien.
Jūsų nuomone, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras antrepreneris? Tokiu gimstama ar galima tapti?
Reikia mėgti tai, ką darai, būti geriausiu savo srityje ir parduoti tik tas uogas, kurias turi. Reikia įdėti daug sunkaus darbo, išdrįsti priimti iššūkį pakeisti įsitvirtinusias tiesas, taip pat mylėti gyvenimą.
Šios išvardytos savybės priklauso antrepreneriui. Vis dėlto daug žmonių turi šiuos bruožus, bet taip ir netampa verslininkais. Bet kartais verslininkai taip ir neįgyja mano minėtų savybių. Antrepreneriu tampi, nes tiesiog turi juo tapti, taip pat jei turi puikią verslo idėją. Arba paprasčiausiai todėl, kad tau reikia darbo. Taip nutiko man.
CV: Petteris Stordalenas
Norvergijos investuotojas, viešbučių magnatas, aplinkosaugininkas
Būdamas dešimties pradėjo dirbti tėčio maisto prekių parduotuvėje, nuo dvylikos – turguje pardavinėjo braškes
Studijavo Norvegijos rinkodaros mokykloje
1986 m. tapo tuometinio didžiausio prekybos centro Norvegijoje „City Syd“ vadovu. Šioje kompanijoje pasiekęs rekordinius pardavimus, P. Stordalenas tapo kompanijos „Made in“ turto vadovu.
1991 m. dirbo „Realkreditt“ (dabartinino DnB) turto valdymo bendrovėje. Kartu su investuotojų grupe jis įsigijo Norvegijos universalinę parduotuvę „Steen&Strom“ Osle, vėliau kito įvairaus turto, kol kompanija tapo viena didžiausių investicinių bendrovių šalyje. Iki 1996 m. P. Stordalenas buvo jos vadovas.
1996 m. įsigijo 68 proc. „Choice Hotels“ akcijų ir išplėtė bendrovę. Šiandien „Nordic Choice Hotels“ valdo 170 viešbučių, kuriuose dirba apie 10 tūkst. Darbuotojų.
2000 m. tapo milijardieriumi.
E. Povilaitytė
