93 proc. Lietuvos gyventojų teigia manantys, kad savo nekilnojamąjį turtą reikia saugoti, tačiau tuo pasirūpino tik 25 proc. gyventojų. Tik ketvirtadalis žmonių pasakė, kad yra apdraudę savo turtą. Tokį didelį atotrūkį tarp žmonių įsitikinimų ir realaus jų elgesio atskleidė „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Apklausoje net 44 proc. žmonių pasakė, kad svarbu apdrausti nuolatinį gyvenamąjį būstą, apie 6 proc. teigė, kad svarbiau drausti vasarnamį, o 43 proc. mano, kad svarbu drausti ir nuolatinį būstą, ir vasarnamį.
Tačiau toje pačioje apklausoje tik 23 proc. sakė apdraudę savo nekilnojamąjį turtą, apie 12 proc. pasirūpino ir namuose esančiais daiktais. 75 proc. apklaustųjų teigė nieko neapdraudę.
Iš tų žmonių, kurie pasirūpino savo turto apsauga, namus apdraudė 50 proc. savininkų, butus – 43 proc. vasarnamį – 10 proc. Dažniau nekilnojamąjį turtą draudžia jaunesni ir vidutinio amžiaus (26-45 m.) žmonės.
„Matome įdomią tendenciją, kad žemesnių pajamų žmonės sako nedraudžiantys savo nekilnojamojo turto, tačiau kur kas dažniau pabrėžia būtinybę tai daryti. Tai reiškia, kad mažiau pajamų gaunantys gyventojai kur kas labiau supranta draudimo vertę – ištikus nelaimei žmonės tampa labiau finansiškai apsaugoti ir nelieka be namų ar juose buvusio turto“, – pabrėžia bendrovės generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad beveik 60 proc. žmonių teigė, jog po nelaimės (gaisro, audros, vagystės) būtų sunkiausia atkurti namų turtą. Būtent šiuos nuostolius kaip didžiausius įvardino vyresni respondentai, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų grupės atstovai bei mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.
Pasak draudimo bendrovės vadovo, neretu atveju žmonės taupo lėšas „juodai dienai“, tačiau nedraudžia savo namų. Deja, užklupus „juodai dienai“ – gaisrui ar audrai, paaiškėja, kad santaupų toli gražu nepakanka turtui atkurti.
