Toks sprendimas priimtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas visada buvęs aukštų palūkanų priešininku, paneigė, kad jo šalis turi „infliacijos problemą“.
Oficialiosios statistikos duomenimis, metų infliacija Turkijoje viršijo 70 proc., bet nepriklausomų šalies ekonomistų skaičiavimai rodo, kad tikrasis rodiklis gali būti gerokai didesnis.
Infliacijos spiralė nusmukdė turkų gyvenimo lygį ir padėjo R. T. Erdoganui pasiekti vieną žemiausių reitingų per visą jo valdymą, besitęsiantį jau du dešimtmečius.
Tačiau R. T. Erdoganas pažadėjo nedidinti bazinių palūkanų iki 2023-ųjų birželį numatytų visuotinių rinkimų.
„Mes neturime infliacijos problemos. Turime pragyvenimo išlaidų problemą“, – šį mėnesį sakė R. T. Erdoganas.
Centrinis bankas dėl išaugusių kainų kaltino „laikinus“ pasaulinius veiksnius ir šeštą mėnesį iš eilės paliko 14 proc. dydžio bazinę palūkanų normą.
Savo ruožtu nepriklausomi ekonomistai įspėja, kad šaliai ir toliau atsisakant sekti daugumos pasaulio pagrindinių ekonomikų pavyzdžiu griežtinant kreditavimo sąlygas, Turkijos nacionalinei valiutai lirai gresia nevaldomas nuvertėjimas.
Per pastaruosius metus lira prarado pusę savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, o pastarąjį mėnesį pradėjo sparčiau smukti, nepaisant netiesioginių vyriausybės intervencijų bei kitų priemonių valiutai paremti.
