„Patentininkai buvo skirti mugėms, kad močiutė galėtų pirštines parduoti nekurdama įmonės, o visa tai tapo į šimtatūkstantinę armiją nuolatiniu darbu užsiimančių prekiautojų. Negalime sau leisti tokios prabangos remti Lenkiją, stebėdami, kaip jų prekės patenka į mūsų šalį be lietuviško PVM“, - sako Lietuvos banko analitikas Raimondas Kuodis.
PVM mokėtojų - mažuma
Šiuo metu prekybininkai, dirbantys turgavietėse su verslo liudijimais, moka fiksuotą mokestį, kurį nustato Savivaldybių tarybos. Šis mokestis per metus siekia ne mažiau kaip 1440 litų. Kiekvieną mėnesį dar mokami mokesčiai „Sodrai“ bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Tačiau tik vos 1 proc. jų yra PVM mokėtojai.
„Iš viso per metus susidaro 4,5 tūkst. litų mokesčių“, - turgaus prekiautojų išlaidas skaičiuoja Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.
Pasak pašnekovės, prekybininkai, dirbantys su verslo liudijimais, PVM mokėtojais tampa tik tada, kai jų metinė apyvarta viršija 100 tūkst. litų, bet tokių stambių verslo liudijimų turėtojų turgavietėse – mažuma, didžioji dalis turgaus prekiautojų - smulkieji, vidutiniai prekiautojai bei ūkininkai.
Su galiojančia fiksuoto mokesčio sistema nesutinka ekonomistas R. Kuodis, sakydamas, kad patentų mokestis yra labai neteisingas.
„Tiems, kurie gauna tikrai mažas pajamas, jis yra per didelis, o stambiems prekiautojams jis yra juokingas. Nustatyti vieną patento mokestį kiekvienam prekybininkui yra neteisingas mokesčių bruožas. Negalime turėti tokių mokesčių, jie turi būti proporcingi gaunamoms pajamoms ir išlaidoms. Šiuo požiūriu sistema turi būti keičiama“, - situaciją aiškino Lietuvos banko analitikas.
Jei perka, reiškia, problemų nėra
R. Kuodžio teigimu, dabartinė turgaus sistema turėtų būti keičiama dėl keleto dalykų. Visų pirma dėl įvežamų iš Lenkijos prekių be kilmės dokumentų bei nesumokamo PVM mokesčio, antra, dėl nevykdomos pajamų ir išlaidų apskaitos.
„Patentininkai buvo skirti mugėms, kad močiutė galėtų pirštines parduoti nekurdama įmonės, o visa tai tapo į šimtatūkstantinę armiją nuolatiniu darbu užsiimančių prekiautojų. Negalime sau leisti tokios prabangos remti Lenkiją, stebėdami, kaip jų prekės patenka į mūsų šalį be lietuviško PVM. Būtent dėl šios priežasties mūsų ūkininkai ir negali su jais konkuruoti“, - tvirtino ekonomistas.
Tuo tarpu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė tikino, kad prekybos pažeidimų turgavietėse pasitaiko, tačiau šiai dienai, pagal turimos patikros rezultatus, tokių atvejų nėra nustatyta ženkliai daugiau nei kitose prekybos rinkose.
„Problemų, kurios būtų turgavietėse ir kurias būtina išgyvendinti, mes šiai dienai nematome. Kontrolės mechanizmas veikia pakankamai efektyviai. Manau, kad pirkėjai parodo, ar yra problemos turguose, ar jų nėra. Jeigu pirkėjas perka, vadinasi jų poreikiai yra patenkinami. Turgavietės yra didžiulė konkurencija: užtenka vieną kitą kartą nekokybišką daiktą parduoti ir visi jau žino, prekybininkai vienas kitą prižiūri“, - aiškino smulkiųjų verslininkų atstovė.
Anot Z. Sorokienės, prekiautojai turgavietėse privalo turėti visus produktų kilmės dokumentus bei pildyti apskaitos žurnalą. „O jeigu tokių dokumentų jie neturi, jų neranda prižiūrinčios institucijos, yra numatytos baudos“.
Diskusija dėl kasos aparatų
Lietuvos banko analitikas R. Kuodys įsitikinęs, kad prekyba, ypač nuolatinė, negalima be kasos aparatų, nes būtent jie užkirstų kelią kontrabandinėms prekėms.
„Valdžia imituoja kovą su kontrabanda, bet ši problema žinoma 10 metų. Daug Lietuvoje problemų tęsiasi dešimtmečiais, trūksta politinės valios, problemos atidedamos į ateitį“, - apgailestavo R. Kuodis pridurdamas, kad netiki, jog ši problema artimiausiu metu bus išspręsta.
Jam prieštaravo smulkiųjų verslininkų atstovė Z. Sorokienė sakydama, kad kasos aparatai tik apsunkintų prekybininkų darbą turguje.
„Diskusija dėl kasos aparatų vyksta daug metų, ta idėja, mano nuomone, visiškai netinkama. Europos Sąjungoje yra daug turgaviečių, tačiau, ar esate matę jose kasos aparatus? Kitas dalykas, turėtų būti tam motyvas, priežastis, kam jie yra reikalingi? O aš jų nematau“, - tvirtino pašnekovė.
Anot jos, kasos aparatas nėra panacėja, kuri užtikrins kontrolę. „Jeigu jau atsiranda kasos aparatas turgavietėje, tai jau yra visiškai kita veiklos forma. Dabar prekyba turgavietėse yra lengvesnė jos forma, kai žmogus susimoka fiksuotą pajamų mokestį, jis jaučiasi labai saugus, atsiskaitęs su valstybe. Su kasos aparato atsiradimu prekybininkui atsiras papildomos išlaidos, jis paprasčiausiai nebeišsilaikys“.
Viešosios konsultacijos
Vyriausybė jau anksčiau yra paskelbusi viešąsias konsultacijas su visuomene klausdama, kokiais būdais galima būtų šalinti kontrabandos priežastis prekybos vietose bei kovoti su ja. Visuomenės nuomone, efektyviai kovoti su kontrabanda galima įvedant visuotinį pajamų ir turto deklaravimą bei privalomus kasos aparatus turguose bei kitose prekybos vietose. Kontrabandos priežastis šalinti gyventojai siūlo ir kitais būdais – mažinant akcizus prekėms, kurias patogu gabenti kontrabanda ir didinant toms, kurias sunku gabenti kontrabanda, mažinant mokesčius, didinant piliečių užimtumą ar net naikinant patentininkų institutą.
