Trečiadienį susitikusi EBPO Taryba šį sprendimą priėmė vienbalsiai, o tai patvirtina, kad Latvija atitinka visas narystės sąlygas, pažymėjo ministerija.
„Latvija pakviesta į EBPO!“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Kaip EBPO valstybė narė, Latvija turės galimybę bendradarbiauti su labiausiai išsivysčiusiais pasaulio ūkiais sprendžiant svarbias pasaulines problemas, kurios – tiesiogiai arba netiesiogiai – daro vis didesnį poveikį vidaus politiniams procesams, pažymėjo Latvijos diplomatijos vadovas. Latvija galės mokytis iš EBPO valstybių narių patirties ir naudotis jų žiniomis, tad galės beveik visais požiūriais pagerinti nacionalinės ekonomikos rezultatus ir užtikrinti aukštesnį visų savo gyventojų gyvenimo lygį. Vien narystė labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių organizacijoje klestėjimo negarantuoja, pareiškė E. Rinkevičius. Jo teigimu, šalis turi pati pasistengti kuo labiau išnaudoti narystės EBPO teikiamus privalumus. Siekdama tapti EBPO nare, Latvija jau įgyvendino tam tikras reformas ir atliko patobulinimus, kurie, remiantis gerąja patirtimi ir žiniomis, sudarys palankesnes sąlygas Latvijos ekonomikos augimui ilgesnės trukmės laikotarpiu.
tv3.lt primena, kad Lietuva oficialų prašymą tapti EBPO nare Lietuva įteikė 2002 metais, o pradėti stojimo procesą ji pakviesta 2015 metų birželį. Šiemet sausį šaliai įteiktas pradinis memorandumas. Lietuva organizacijos nare norėtų tapti ne vėliau kaip 2018 metais.
Lietuvai dar reikia įgyvendinti valstybės valdomų įmonių reformą, pakeisti miškų įstatymą ir mažinti urėdijų skaičių, gerinti sveikatos apsaugos sistemą ir vartotojų teisių apsaugą, kryptingai siekti dar geresnio mokesčių surinkimo, skatinti rinkos liberalizavimą, skaitmeninę ekonomiką, inovacijas ir mokslinius tyrimus, norint greičiau prisijungti prie EBPO. Lietuvos ekonomistai dažnai kritikuoja, kad neatsižvelgiame į EBPO siūlymus.
Dėl itin griežtų reikalavimų EBPO narėmis gali tapti tik itin ekonomiškai stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės.
Lietuvos kelyje į EBPO didžiausi iššūkiai laukia dėl korupcijos ir valstybinių įmonių
Lietuva, siekdama 2018 metais prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), privalo paspartinti urėdijų pertvarką, teigia premjeras.
„Yra tam tikri momentai, kur reikėtų atkreipti dėmesį ir paspartinti jų įgyvendinimą, tai yra kai kurių valstybės įmonių valdymo efektyvumo gerinimas, pavyzdžiui, urėdijų. Norime ar nenorime, jei nebus pakeista valdymo sistema, tai greitesnio įstojimo vargu, ar bus galima tikėtis“, - BNS trečiadienį sakė Algirdas Butkevičius.
Jis tiksliai neįvardino, kokių dar valstybės valdomų įmonių efektyvumui reikėtų skirti daugiau dėmesio, tačiau pabrėžė, kad Vyriausybė įsiklauso į EBPO ekspertų teikiamas rekomendacijas.
„Atskiros įmonės nėra įvardinamos. Atsižvelgiame į jų pasiūlymus: nepriklausomų ekspertų įtraukimas į įmonių valdymą - į valdybas arba tarybas. 50 proc. (nepriklausomų narių taptų - BNS) valdybos nariais, kurie neturi nieko bendro su įmonės tiesioginiu valdymu. Čia esame teisės aktus paruošę ir iki šios Seimo sesijos pabaigos turėtų jiems būti pritarta“, - BNS tvirtino premjeras.
Tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų, kovo viduryje teigė ir šalyje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius. Angelas Gurria (Anchelas Gurija) tuomet taip pat pabrėžė, kad valstybės įmonės turėtų būti valdomos skaidriai, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybų nariai skiriami skaidriai.
Vyriausybės vadovo teigimu, Lietuvoje stiprinama ir kova su korupcija.
„Ta parengta kovos su korupcija programa, ji įvertinta teigiamai. Jei žiūrėti kaimyninių valstybių atžvilgiu, mes jau esame progresą padarę. Tai signalas (EBPO - BNS) yra, bet jis nėra toks tragiškas, kad būtų konkrečiai įvardintos kokios sritys“, - kalbėjo A.Butkevičius.
Pasak ūkio ministras Evaldo Gusto, vertinti Lietuvos ir EBPO derybų eigą kol kas sunku, nes jos prasidėjo gana neseniai. Tačiau jis taip pat paminėjo, kad pagrindinį dėmesį reikia skirti valstybės įmonių valdymui ir kovai su korupcija.
„Aš nesakyčiau, kad korupciniai dalykai nėra pagrindiniai. Valstybės valdomų įmonių tobulinimas ir gerasis reglamentavimas plačiąja prasme. Tai šitie pagrindiniai du dalykai yra pagrindiniai. Esame derybiniame procese. Tikslas, kad 2018 metais užbaigtume tas derybas ir būtume pakviesti tapti tikraisiais nariais“, - BNS sakė E.Gustas.
Anot jo, birželio mėnesį į Lietuvą atvyks pirmoji EBPO ekspertų misija, kuri vertis, kaip šalis vykdo organizacijos rekomendacijas.
„Ekspertiniame lygmenyje tikrins mūsų pasirengimą ir darbų pradžią. Bus galima kalbėti apie praktiką, ar gerai suprantame EBPO rekomendacijas (....) kaip mes viską pradedame įgyvendinti. Tai žvalgomoji misija, kuri padės tolimesniuose darbuose“, - sakė E.Gustas.
Kovą su korupcija ir valstybės valdomų įmonių pertvarką, kaip didžiausius Lietuvos iššūkius kelyje į EBPO, akcentavo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Daugiausia dėmesio sulauks antikorupcinės pastangos ir valstybinių įmonių valdymas“, - BNS trečiadienį sakė L.Linkevičius, pasveikinęs kaimyninę Latviją trečiadienį gavus kvietimą tapti EBPO nare.
Stojimo procese Lietuva atsiliko ir nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių - Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija - 2010 metais. Lietuva narystės tikisi 2018 metais.
L.Linkevičius pripažino, kad Ryga pastarąjį dešimtmetį buvo atlikusi didesnį įdirbį nei Vilnius, o tai buvo ypač svarbu, dėl pasaulinės ekonominės ir finansų krizės sumažėjus entuziazmui dėl organizacijos plėtros.
„Manau, kad mes 2018 metais galėtume drąsiai planuoti narystę (...). Reikėtų pasidžiaugti, kad apskritai į nuvažiuojantį traukinį spėjom įlipti. Traukinys važiuoja aiškia kryptimi ir su grafiku“, - BNS sakė L.Linkevičius.
Pasak jo, Lietuva kol kas baigė derybas dėl vieno skirsnio iš 21.
Latvija atsižvelgė į rekomendacijas
Kovo mėnesį Latvijos finansų rinkos priežiūros institucija pranešė uždariusi banką, daugiausia aptarnavusį užsienio klientus iš buvusios Sovietų Sąjungos, dėl jo dalyvavimo pinigų plovimo veikloje.
Užsieniečius, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių, aptarnauja pusė iš 26 Latvijoje užregistruotų komercinių bankų.
Nedideli šalies bankai buvo patekę į ne vieną pinigų plovimo skandalą, įskaitant garsiąją S. Magnickio bylą Rusijoje ir 1 mlrd. JAV dolerių vagystę iš Moldovos valstybinio iždo.
2014 metais Latvija tapo euro zonos nare.
Pasak EBPO, tokiose šalyse kaip Latvija „svarbių reformų katalizatoriumi“ gali tapti pats įstojimo procesas. Siekdama narystės, Latvija įsipareigojo atkurti didelių valstybių įmonių valdybas ir „patobulino savo kovos su pinigų plovimu taisykles“.
Latvijos narystės sąlygose Paryžiuje įsikūrusi EBPO reikalavo, kad Ryga imtųsi veiksmų prieš pinigų plovimą šalies bankų sektoriuje.
„Sėkminga reformuotoja“ Latviją pavadinęs EBPO generalinis direktorius Angelis Gurria (Anchelis Gurija) pareiškė, kad ši Baltijos šalis „galės dalytis savo svarbia patirtimi su dabartiniais ir būsimais nariais“.
Savo ruožtu E. Rinkevičius pažymėjo, kad narystė EBPO gana ilgą laiką buvo vienas iš Latvijos prioritetų. Sutelkę visas jėgas, įveikėme atstumą, kurį būtų galima palyginti su maratonu, ir užsitarnavome teisę tapti organizacijos, kuri dažnai vadinama „gerosios patirties klubu“, dalimi, pareiškė jis.
Kaip EBPO valstybė narė, Latvija turės galimybę bendradarbiauti su labiausiai išsivysčiusiais pasaulio ūkiais sprendžiant svarbias pasaulines problemas, kurios – tiesiogiai arba netiesiogiai – daro vis didesnį poveikį vidaus politiniams procesams, pažymėjo Latvijos diplomatijos vadovas. Latvija galės mokytis iš EBPO valstybių narių patirties ir naudotis jų žiniomis, tad galės beveik visais požiūriais pagerinti nacionalinės ekonomikos rezultatus ir užtikrinti aukštesnį visų savo gyventojų gyvenimo lygį. Vien narystė labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių organizacijoje klestėjimo negarantuoja, pareiškė E. Rinkevičius. Jo teigimu, šalis turi pati pasistengti kuo labiau išnaudoti narystės EBPO teikiamus privalumus. Siekdama tapti EBPO nare, Latvija jau įgyvendino tam tikras reformas ir atliko patobulinimus, kurie, remiantis gerąja patirtimi ir žiniomis, sudarys palankesnes sąlygas Latvijos ekonomikos augimui ilgesnės trukmės laikotarpiu.
EBPO Tarybai nusprendus pakviesti Latviją tapti šios organizacijos nare, turi būti pasirašyta Latvijos stojimo į EBPO sutartis, o tai įvyks birželio 2 dieną Paryžiuje rengiamoje metinėje EBPO ministrų tarybos sesijoje. Pasirašius sutartį ir ją ratifikavus Latvijos parlamente, Latvija taps visateise EBPO valstybe nare.
