2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.
Teigiamas gyventojų prieaugis per 1989-2017 m. pastebimas tik trijuose miestuose – Gargžduose, Neringoje ir Šalčininkuose, rodo Statistikos departamento duomenys.
Šiuo metu Lietuvoje gyvenamąją vietą įregistravę kiek daugiau nei 2,8 mln. žmonių, arba beveik 100 tūkst. mažiau nei 2014 m. gruodį.
Neišnaudotas regionų potencialas
Verslus Norvegijoje ir Lietuvoje įkūręs Aleksandras Paulauskas teigia, kad Norvegija taip pat išgyvena sodybų tuštėjimo metą, tačiau jau 50 metų taiko efektyvią politiką, siekdama pritraukti gyventojų į mažesnius miestus. A. Paulauskas siūlo išnaudoti teigiamus Lietuvos regionų aspektus.
„Regionai turi neblogą infrastruktūrą, mokyklas, darželius, nebrangaus nekilnojamo turto pasiūlą, švaresnę gamtą, jokių automobilių spūsčių. Atrodytų, tai neblogos sąlygos gyventi. Tačiau, kadangi nepakanka gerai apmokamų darbo vietų, darbo rinka verslui maža, žmonėms lengvai pasiekiamas užsienis, regionus sparčiai palieka gyventojai“, - forume „Global Lithuanian Leaders“ kalbėjo A. Paulauskas.
Taip pat verslininkas atkreipia dėmesį, kad didelis mažų miestų trūkumas – biurokratija, korupcija ir nepotizmas savivaldybėse. Tai, anot A. Paulausko, dalykai, su kuriais gyventojai susiduria neretai, „bet apie konkrečius atvejus kalbėti nenori, nes ypač mažuose miesteliuose yra persipynę socialiniais ryšiais“.
„Per paskutinius 20 m. regionuose vidutiniškai apie 30 proc. sumažėjo gyventojų. Pastaraisiais metais tas mažėjimas įgavo itin didelį pagreitį. Pateiksiu savo gimtojo miesto Šilutės pavyzdį. 2001 m. Šilutėje gyveno apie 21,5 tūkst. gyventojų, 2016 m. liko apie 17 tūkst. gyventojų, o tarp 2016-2017 m. sumažėjo dar maždaug tūkstančiu ir dabar gyvena mažiau nei 16 tūkst. gyventojų“, - sakė A. Paulauskas.
3 idėjos suvaldyti emigraciją
Verslininkas teigia, kad be plačios regioninės politikos, kuri žvelgtų dešimtmečius į priekį, be nacionalinio susitarimo emigracijos sustabdymas atrodo abejotinas.
„Plačiai tokią regioninę politiką jau daugiau kaip 50 metų vykdo Norvegija. Svarbūs jos elementai yra regionų indeksavimas (pagal demografinius, darbo rinkos, geografinius ypatumus, pragyvenimo lygį), migracijos valdymas, mokesčiai (skirtingiems regionams skirtingi mokesčiai), verslumo ir inovacijų skatinimas (kiekvienas regionas turi savo fondus), regionų specializacija skirtinguose lygiuose (smulkaus verslo, švietime, investicijų pritraukime), į tikslus orientuotos savivaldos, jų tarpusavio konkurencija. Tai nėra tik lėšų skirstymas savivaldoms“, - patirtimi dalinosi A. Paulauskas.
Čia pat verslininkas pateikia tris idėjas, kurios gali paskatinti verslumą ir inovacijas regionuose, bei padėti suvaldyti didelius emigracijos srautus.
Geresnė reprezentacija. A. Paulauskas atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos miestelių internete apie save praktiškai neturi angliškos informacijos arba neišnaudoja jos potencialo. Jo teigimu, kiekvienas miestelis turi daug ką įdomaus apie save papasakoti potencialiems investuotojams.
A. Paulauskas skatina mokytis iš už Vilniaus pristatymą atsakingos įmonės „Go Vilnius“, kurią laiko teigiamu komunikacijos ir reprezentacijos pavyzdžiu. Verslininkas siūlo miesteliams arba pasisemti gerosios patirties, arba „Go Vilnius“ paversti skėtine įmone, kuri galėtų rūpintis ir mažųjų Lietuvos gyvenviečių įvaizdžiu.
Smulkaus verslo fondai. Puikus būdas skatinti smukųjį verslą regionuose, anot A. Paulausko, – tokio verslo skatinimo fondai ir programos. Verslininkas pastebi, kad daugelyje miestelių šimtai tūkstančių eurų investuojami į naują grindinį, parkus ar namų fasadus, bet jis siūlo tuos pinigus skirti verslo paramai.
„Jeigu padarytume verslo planų konkursą, kuriame „Versli Lietuva“ atrinks 30 geriausių smulkaus verslo projektų ir jiems kaip dotaciją padalins po 10 tūkst. eurų metų bėgyje, tai bus didelio barjero steigti naują verslą pašalinimas. Didelis barjeras, ypač naujokams, yra baimė, kad suklysi arba nespėsi įsukti to verslo per eilę metų. Beje, panašių fondų programa ir pats asmeniškai naudojausi steigdamas verslą Norvegijoje“, - kalbėjo A. Paulauskas.
Geresnė būsimų verslininkų konsultacija. „Versli Lietuva“ – verslui skatinti Ūkio ministerijos įsteigta agentūra. A. Paulauskas siūlo, kaip būtų galima geriau konsultuoti, susidomėjusius verslo kūrimo galimybe.
„Patobulinti konsultantų paiešką internetu pagal sektorius. Papildyti asmeniniais konsultantų prisistatomais ir konsultuotų klientų atsiliepimais. Leisti konsultantams skaidriai iškelti papildomas sąlygas įmonėms“, - siūlė A. Paulauskas.
