Internetas mirga nuo skelbimų apie trumpalaikę butų nuomą: siūlomi tiek prabangūs apartamentai su sūkurinėm voniom, tiek ankštos palėpės miesto centre, tiek paprasti minimaliai įrengti butai. Nuomotojai siūlo apgyvendinimo paslaugas tiek valandai, tiek parai, tiek savaitei. Kaip sakoma, jei yra pasiūla, vadinasi, yra ir paklausa.
Balsas.lt pabandė išsiaiškinti, kas tie trumpalaikės butų nuomos klientai? Kokiais tikslais jie nuomojasi butus? Ir kodėl renkasi butus, o ne viešbučius?
Trumpalaikės nuomos butai – viešbučių analogas?
Jei ankščiau žmonės rinkdavosi viešbučius, dabar pastebimas didesnis susidomėjimas butų nuoma. Trumpalaikenuoma.lt savininkas Linas G. papasakojo apie trumpalaikės butų nuomos rinkos specifiką.
Pasiturintys klientai nuomojasi prabangius apartamentus, kurie būna prilyginami penkių žvaigždučių viešbučiams – tiek aptarnavimo kokybe, tiek interjeru. „Prabangus viešbučio kambarys kainuoja nuo 400 litų, o prestižinį butą su visais patogumais galima rasti už 200–300 litų“, – tikina Linas.
„Žmonės nori daugiau privatumo ir patogumo. Jie nenori jaustis stebimi, kai pas juos ateina svečiai, nenori būti matomi, kai jie patys ateina ar išeina“. Pasak pašnekovo, taupesni klientai linkę ir maisto pasigaminti patys, ko neįmanoma padaryti apsigyvenus viešbutyje.
Kas ir kokiam laikui nuomojasi?
Dažniausiai trumpalaikės nuomos butai išnuomojami parai arba dviems, t.y. savaitgaliui. Ilgesniam laikui nuomojasi įvairūs verslininkai, gyvenantys užsienyje ir atvykstantys į Lietuvą atostogų. Pasak pašnekovo, užsieniečiai kol kas labiau linkę apsistoti viešbučiuose arba aukštos klasės apartamentuose.
Beveik pusė visų butų išnuomojama lietuvaičių pasisvečiuoti pakviestiems užsieniečiams, kiek mažiau – verslo žmonėms, kurie domisi Lietuvos rinka ar turi kitų verslo reikalų. Kartais pasitaiko žmonių (porelės arba šeimos), kurie nuomojasi butą savaitgaliui, kai Vilniuje vyksta koks nors koncertas ar didelis renginys.
Privačiai už 120 litų 70 kvadratinių metrų butą senamiestyje nuomojantis Tadas prisipažino, kad savo butą nuomoja tik poroms (dažniausiai tai būna meilužiai) arba užsieniečiams (dažniausiai nuomojasi lenkai), kadangi po lietuvių apsilankymų savininkas ankščiau nuolat patirdavo nuostolių.
Nepageidaujami klientai
„Lietuviai – prasti nuomininkai. Dažniausiai vartoja daug alkoholio ir sudaužo viską, kas jiems pakliūna po ranka. Jiems ta buto nuoma – tarsi pramoga. Atvažiuoja didelė kompanija, atsiveža merginų intymiems santykiams ir viską išvartę išvažiuoja“.
Vaikinas pripažino, kad jo bute apsistojus turkams, vėliau jame visada atsiranda lietuvaičių, taip pat ne kartą yra matęs, kaip klientai atsiveda ir „plaštakių“ iš gatvės.
Tadas pripažino, kad klientai būna labai įvairūs – nuo „suklerusių“ automobilių savininkų, kurie šiaip ne taip sukrapšto pinigų nuomai, iki turtuolių, privažiuojančių prabangiais automobiliais.
Linas taip pat pripažino, kad stengiasi atsirinkti klientus: tie, kurie nori butą išsinuomoti pigiai, pavyzdžiui už 80 litų, dažniausiai pridaro problemų, yra nepatikimi ir pridaro nuostolių.
Pašnekovas paminėjo, kad 16–17 metų jaunimas neretai kreipiasi į jo įmonę ir nori išsinuomoti butą vakarėliui. „Vakarėliams butų mes kategoriškai nenuomojame, nes tai labai nuostolinga. Jaunimas įsivaizduoja, kad išsinuomos butą už 200 litų parai ir sukvies į jį 30 žmonių. Bet tam yra skirtos specialios patalpos, kurios tikrai kainuoja daugiau nei 200 litų.“
Taip pat Linas papasakojo, kad yra buvęs atvejis, kai žmogus nuomojosi butą 2–3 mėnesius, o paskui savininkas sužinojo, kad apie jį spauda rašo ir jis turi psichinių sutrikimų, todėl teko tokį svečią išprašyti su policija.
„Valandiniai“ klientai – nuo studentų iki prostitučių
Atskira trumpalaikės nuomos butų klientų rūšis – „valandiniai“, t.y. žmonės, kurie išsinuomoja butą vienai–trims valandoms. Linas pripažino, kad 40 proc. visų trumpalaikės nuomos klientų sudaro būtent tokie klientai. Į šį procentą patenka šeimos arba poros, kurios nori kokių nors kūno procedūrų – galbūt pagulėti sūkurinėje vonioje arba pasikaitinti pirtyje, tačiau didžiąją dalį sudaro tie, kurie tiesiog nori intymios aplinkos ir susitinka dėl „vieno reikalo“.
„Būna ir tokių verslo susitikimų, kai biure, neva, nenorima bendrauti ir pasikviečiama pas save „į svečius“. Ir jau nuo aplinkybių priklauso, pasirašomas kontraktas, ar ne“, – dėstė pašnekovas.
Pasak trumpalaikės nuomos įmonės savininko, „valandiniai“ klientai –„nusikalstantys“ šeimos vyrai, vengiantys viešbučių, kuriuose prie įėjimo yra kameros ir kurių duomenys užfiksuojami viešbučių registratūrose.
Į „valandinių“ kategoriją patenka ir studentai, kurie susipažįsta su merginomis internete ir nori praleisti porą valandų kartu.
„Internetas taip pat pilnas skelbimų apie studentes, siūlančias savo intymias paslaugas. Ši sena pinigų uždirbimo tradicija klesti tarp merginų, kurios atvažiuoja į Vilnių, nori valgyti, o tėvai pinigų neduoda. Taip, kad jos išnuomoja butą pačios, susitinka jame su klientu ir įskaičiuoja į „savo“ kainą buto nuomą", – paaiškino pašnekovas.
Linas pripažino, kad turi nuolatinių klientų ratą. Tokių esama ir tarp „valandinių“. Kai butas nuomojamas užsieniečiui, dažniausiai į jį kreipiasi moterys, o jei nuomojasi lietuviai – pagrinde būna vyrai. „Valandinių“ tendencijos sunkiau nusakomos – kartais moterys daugiau nuomojasi, kartais vyrai.
Patiria nuostolių ir aptinka „radinių“
Buto senamiestyje savininkas Tadas prisipažino, kad dažniausias radinys po svečių – moteriškas apatinis trikotažas. Linas taip pat paminėjo apatinį trikotažą ir kalnus tuščių butelių.
„Dažniau patiriame nuostolių nei randame kažką. Sunku iškart nustatyti, ar tvarkingas klientas. Vienas svečias gali būti toks tvarkingas, kad po jo viešnagės nebus ką tvarkyti, o kitas pasiims butą porai valandų, bet po jo apsilankymo jis atrodys taip, lyg jį būtų nusiaubę 30 žmonių“, – stebėjosi Linas.
Pašnekovas papasakojo, kad susiduria ir su vagystėmis. Kartą klientas išsinešė plazminį televizorių, o dokumentas, kurį pateikė sudarant sutartį, buvo padirbtas. Pašnekovas paminėjo, kad „vagišius“ greit įkliuvo po operatyvaus bendradarbiavimo su verslo kolegomis, juk rinka tikrai nedidelė.
Linas pripažino, kad smulkius nuostolius klientams neretai pavyksta nuslėpti: „Dažniausiai pradegina užuolaidas ar patalynę, suplėšo rankšluosčius. Juokinga, kai palydi klientą, o paskui pamatai, kad sudaužyta lempa buvo „subtiliai“ uždengta, o suskaldytas vazonas užslėptas už kokios gėlytės“.
Sezonas turi įtakos paklausai
Geriausias mėnuo butų nuomotojams – gruodis. Naujieji metai, Kalėdos – per šventes į Vilnių suplaukia daug žmonių. Per Valentino dieną klesti romantiškų butų su sūkurinėmis voniomis nuoma. Kai šalta – butų su saunomis savininkai neatsigina klientų, norinčių pasišildyti.
„Vasarą visas veiksmas nusikelia prie jūros, užsieniečiai suplūsta į Lietuvą su šeimynomis ir atakuoja pajūrį, o „valandiniai“ važiuoja į miškus, todėl su nuoma būna sudėtinga“, – paaiškina Linas.
Konkurencija trumpalaikės nuomos rinkoje
Trumpalaikės butų nuomos įmonės savininkas papasakojo apie didelę konkurenciją po to, kai trumpalaikė nuoma išpopuliarėjo.
„Rimtai šiuo verslu užsiimantys žmonės išsiima verslo liudijimus, kurie kainuoja tikrai nemažai. Tačiau neseniai atsirado taip vadinamos „bobutės“, kurios, norėdamos uždirbti papildomų lėšų, butus, kuriuose pačios ir gyvena, išnuomoja kelioms valandoms už 30–50 litų. Tai sudaro rimtą konkurenciją rinkoje ir stipriai numuša butų kainas“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot jo, atmetus mokesčius už verslo liudijimus, patalynę, skalbimus, higieną ir t.t., lieka nedaug pelno nuo buto nuomos. „Bobutės įdeda į internetą gražias nuotraukas, o atėjęs žmogus pamato stalą, lovą ir apsilupusias sienas. Solidus klientas, susidūręs su tokia „realybe“, ieško toliau. Tačiau būna ir mažiau reiklių žmonių, kuriems svarbiausia – kaina, o ne kokybė“, – pasakojo jis.
„Ober Hous“ gyvenamojo nekilnojamo turto ekspertas Marius Čiulada patikino, kad nekilnojamo turto agentūros nelinkusios užsiimti trumpalaike butų nuoma, nes ji didelėms įmonėms paprasčiausiai neapsimoka.
„Tai specifinė, šešėlinė sfera, todėl mes, kaip įmonė, neteikiam šių paslaugų. Prastovos taip pat labai didelės – savaitę nuomoji, o tris savaites tas butas stovi tuščias. Ši rinka skiriasi tuo, kad ja reikia nuolat užsiimti, šiam verslui reikia skirti daug dėmesio ir nuolat jį kuruoti“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, ilgalaikė nuoma daug paprastesnė – butas išnuomojamas metams ir visiems ramu – tiek nuomininkui, tiek nuomotojui. „Trumpalaikė nuoma – tai savotiškas galvos skausmas, kai nuolat tvarkai atsiskaitymo ir buities reikalus, tikrini kliento mokumą ir patikimumą. Tam reikia labai daug laiko“, – patikino M. Čiulada.
Valandiniai santykiai neįpareigoja
Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, pilnaverčiai santykiai šiuolaikinėje visuomenėje – tikra retenybė, o parą ar valandą trunkantys ryšiai tapę greičiau taisykle nei išimtimi. „Didelė dalis žmonių prisibijo rimtų santykių, bijo arba nemoka būti atvirais, išsakyti savo seksualinius troškimus, o prostitutė pildo juos be gėdos ir rizikos iš vyro pusės. Moterys taip pat dažnai negali sau leisti visiškai atsipalaiduoti su savo sutuoktiniu – išblėsus aistrai jos noriai ryžtasi tokiems santykiams. Taigi, tendencija seksas be meilės ir meilė be sekso – plačiai paplitusi“, – pasakojo O. Lapinas.
Paklaustas, ar buto meilės žaidimams nuoma įmanoma dėl to, kad namai varžo, O. Lapinas sutiko, kad kartais nutinka ir taip. „Pavyzdžiui, nuolatos namuose vaikai ir sutuoktiniai neturi kur dėtis, tad susikuria sau romantišką susitikimą. Be to, buto išsinuomojimas jau yra romantiškas nuotykis“, – aiškino jis. Tokie dalykai, anot psichoterapeuto, įaudrina ir atneša į santykius daugiau spalvų. „Tam, kad susijaudintumei, neužtenka vien kitos lyties, reikia ir situacijos“, – tvirtino O. Lapinas.
Psichoterapeutas tikino, kad iš tokių parą trunkančių santykių nei viena pusė nesitiki nei ilgalaikio ryšio, nei rimtesnio bendravimo. „Dažniausiai toks ryšys net nepageidaujamas, štai kodėl tokie dalykai skaudesnių pasekmių ar didesnių nusivylimų nepalieka“, – sakė jis.
