Tokiais atvejais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama ir mišką sutvarkyti. ŽŪM specialistai pastebi, kad tokiu būdu miško savininkas ne tik atkurti ir išsaugoti tiek seną, tiek jauną mišką, bet ir padidinti jo vertę.
Todėl miškų savininkai, siekiantys padidinti savo valdomų miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę, kviečiami kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
Paraiškos priimamos nuo gruodžio 16 d. iki gruodžio 30 d.
Šia parama jau pasinaudojęs Šakių rajone gyvenantis miškininkas Algirdas Dičpinigaitis pasakojo, kad už gautą paramą susitvarkė 5,3 hektaro jaunuolynų. Jis teigė, kad buvo iškirsti nereikalingi medžiai, užžėlę krūmai, kurie stelbė kitus medžius.
„Maždaug pusė mano jaunuolynų buvo atsodinta, o kita pusė buvo palikta savaiminiam atžėlimui. Tai darbo tvarkant jaunuolyną buvo nemažai. Tačiau visus reikiamus darbus per metus savaitgaliais atlikau pats, pasitelkęs pagalbon miškininko profesiją įgijusį sūnų“, – žiniasklaidai yra pasakojęs A. Dičpinigaitis.
Vyras teigė, kad būtų galėjęs samdyti ir įmonę, kuri būtų padėjusi greičiau sutvarkyti mišką.
„Tačiau tokiu atveju būtų padidėjusios išlaidos ir neaišku, ar būtų užtekę gautos sumos. Be to, skubėti nebuvo kur. Gavęs paramą gavau ir 12 mėnesių laikotarpį, per kurį turėjau spėti sutvarkyti savo mišką. Todėl laiko man užteko“, – aiškino A. Dičpinigaitis.
Miško savininkas džiaugėsi, kad sunkumų, pildant paraišką paramai gauti, nekilo.
„Paraišką užpildžiau internetu, niekur nereikėjo netgi vykti. Patariu ir kitiems miškininkams apie šią paramą pagalvoti, nes sutvarkyti jaunuolynus nori nenori vis vien reikės. Teisės aktai numato, kad iki 20 metų jaunuolynas bent kartą turi būti tvarkomas.
Todėl jau geriau imti paramą ir susitvarkyti mišką, nei kažko laukti, nes tuomet ir susitvarkyti iš savo kišenės reikės, ir dar baudą susimokėti“, – pasakojo A. Dičpinigaitis.
ŽŪM specialistai skelbia, kad šiai paramai gauti gali pretenduoti privačių ir valstybinių miškų valdytojai.
O veikla privalo būti vykdoma kaimo vietovėje. Už teikiamą paramą miškų savininkai gali formuoti pamiškes, atkurti miškuose esančias saugomas natūralias buveines ar saugomų rūšių buveines, pertvarkyti nevietinių medžių rūšių medynus (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) į vietinių medžių rūšių medynus, januolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui.
ŽŪM pastebi, kad būtent jaunuolynų tvarkymo darbų ir imasi daugiausiai paramos gavėjų, pateikusių paraiškas pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
Apskritai šios paramos tikslas yra švelninti neigiamą klimato kaitos poveikį ir didinti miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę ir skatinti ekosistemų atkūrimą bei priežiūrą.
Pagal priemonės veiklos sritį didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui yra 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus jaunuolynų ugdymą. Kreipiantis paramos jaunuolynų ugdymui, parama skiriama mokant vienkartinę 343 Eur dydžio kompensacinę išmoką už išugdytą jaunuolyno hektarą.
