Didelė dalis kelių siekia kritinę ribą, todėl nedidinant finansavimo artimiausiais metais kelių būklė blogės, pranešime žiniasklaidai prognozuoja valstybei priklausanti bendrovė „Via Lietuva“.
Ji skaičiuoja, kad visi jos prižiūrimuose keliuose dirbantys kelininkai, visoje Lietuvoje per 1 val. sutvarko vidutiniškai tik 26 metrus dangos.
Susisiekimo ministerijos valdoma bendrovė nurodo, kad visiems keliams ir tiltams sutvarkyti reikia 7,5 mlrd. eurų, kai visoms pensijoms „Sodra“ sumoka mažiau nei 5 mlrd. eurų.
Visoje Lietuvoje sutvarko po 26 metrus per 1 val.
Tiesa, pernykštis kelių būklės rodiklis kiek geresnis nei buvo užpernai. Taip yra tik dėl to, kad pagerėjo 3 proc. automagistralių kelių dangos ir 1,7 proc. magistralinių ir rajoninių kelių su asfalto danga.
„Via Lietuva“ giriasi, kad už mokesčių mokėtojų pinigus per 3 metus suremontavo – 678 km kelių, pastatė ar sutvarkė 88 valstybinės reikšmės keliuose esančius tiltus ir viadukus.
678 km padalijus iš 3 metų, 365 dienų ir 24 val., išeitų, kad per parą visoje Lietuvoje visi tokiuose keliuose dirbantys kelininkai sutvarko vidutiniškai tik 619 metrų, o per valandą – tik 26 metrai kelių.
„Pastaruosius kelis metus bendromis pastangomis mums pavyksta stabilizuoti šalies kelių būklę. Į strateginius ir karinio mobilumo projektus, prastos būklės kelių, tiltų ir viadukų rekonstrukcijos darbus nukreipiamos investicijos duoda pozityvų rezultatą.
Norint tolesnio kelių būklės gerėjimo būtina pasiekti tvarų ir ilgalaikį kelių infrastruktūros finansavimą“, – pranešime cituojamas susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Paprastai kalbant, anot jo, keliams tvarkyti reikia daugiau mokesčių mokėtojų arba kelių naudotojų pinigų.
Vis dėlto pranešime nė žodžiu neužsimenama apie tai, kaip užtikrinama, kad gyventojų ir verslo pinigai būtų naudojami efektyviai, o keliai būtų tvarkomi kokybiškai.
Neužtektų visų pensininkų pinigų
Bendras, neatitinkančių kokybės kriterijų, valstybinės reikšmės kelių procentas pernai sudarė 37 proc., tai reiškia, jog beveik 4 iš 10 Lietuvos kelių yra blogos būklės.
Iš viso blogos būklės valstybinės reikšmės kelių pernai šalyje buvo daugiau nei 6 tūkst. km.
Kartu su keliais, kurie šiuo metu siekia kritinę ribą ir jų netvarkant šių kelių kokybė ims sparčiai blogėti – valstybinės reikšmės kelių tinkle skaičiuojama netoli 8,5 tūkst. km.
„Didelės dalies kelių ir tiltų būklė siekia kritinę ribą, Tai reiškia, kad šių kelių atnaujinimui neskiriant papildomo finansavimo artimiausiais metais jų būklė ims sparčiai blogėti“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Jo vadovaujama bendrovė skaičiuoja, kad šiuo metu bendras lėšų poreikis, siekiant sutvarkyti daugiau nei 6 tūkst. km blogos būklės valstybinės reikšmės kelių, yra 5,4 mlrd. eurų.
Blogos būklės tiltų, kurių skaičius nuolat auga ir šiuo metu siekia 109, sutvarkyti iki patenkinamos būklės reiktų dar apie 470 mln. eurų.
Norint sutvarkyti ir tuos kelius, kurie šiuo metu yra ties kritine riba (būklė dar patenkinama, tačiau jų netvarkant – keliai ims sparčiai blogėti), bendras lėšų poreikis yra 6,5 mlrd. eurų.
Tuo tarpu norint sutvarkyti visus tiltus, kurių būklė jau dabar yra bloga ir tuos, kurie yra teis kritine riba – reikalingos apie 1 mlrd. eurų siekiančios investicijos.
Taigi iš viso keliams ir tiltams esą reikia 7,5 mlrd. eurų. Padalijus juos iš visų 2,8 mln. šalies gyventojų, iš kiekvieno reikėtų po beveik 2,7 tūkst. eurų.
Kad būtų su kuo palyginti, pernai „Sodra“ visoms pensijoms išleido beveik 5 mlrd. eurų. Kitaip tariant, metinės pensijoms skiriamų pinigų sumos neužtektų visiems keliams sutvarkyti.
Ieško būdų paimti daugiau pinigų
Siekiant spartesnio ir visuomenės lūkesčius atliepiančio kelių infrastruktūros būklės gerėjimo ar bent išlaikymo, svarbu užtikrinti tvarų kelių finansavimą, rašo „Via Lietuva“.
Esą šiemet ji pinigų gavo iš karinio mobilumo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo, o jo sumažėjimas esą taip pat prisidėtų prie spartaus kelių būklės blogėjimo.
Tam, jog kelių infrastruktūrai būtų užtikrintas tvarus finansavimas, tikimasi ne tik susitelkimo politiniu lygiu. „Via Lietuva“ esą imasi ir papildomų veiksmų, ieško sprendimų, kurie leistų kurti ilgalaikius, nepriklausančius nuo kasmet tvirtinamo lėšų krepšelio iš bendro valstybės biudžeto, planus.
Neseniai ji pradėjo konsultacijas dėl Valstybinio ir privataus partnerystės principu vystomų projektų įgyvendinimo galimybių.
Šio finansavimo modelio pritaikymas leistų kur kas greičiau įgyvendinti svarbiausius šalies kelių infrastruktūros projektus. Svarstoma, jog šiuo finansavimo principu įgyvendinamais projektais galėtų tapti Kauno vakarinio aplinkkelio, Klaipėdos pietinio aplinkkelio, Zarasų miesto aplinkkelio statybos bei kelio Kaunas-Prienai-Alytus modernizavimas.
Taip pat buvo inicijuotas ir naujo kelių finansavimo modelio studijos rengimas. Šio proceso tikslas – išanalizuoti galimybes, kuriomis remiantis būtų inicijuoti įstatymų pakeitimų projektai ir numatyti papildomo kelių infrastruktūros finansavimo šaltiniai.
Tai valstybinei bendrovei suteiktų galimybę teikti komercines paslaugas, gauti už jas pajamas, skolintis ir visas šias lėšas tiesiogiai nukreipti į kelių šalyje vystymą. Naujas kelių finansavimo modelio pritaikymas padarytų esminį pokytį planuojant kelių infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektus ir rengti ilgalaikius, net ir dešimties metų, veiklos planus.
„Via Lietuva“ šiuo metu valdo daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, apie 1,5 tūkst. tiltų, viadukų ir tunelių, virš 5 tūkst. km pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros.
Palyginti su 5 kartais dydžiu už Lietuvą didesne Lenkija ir ten veikiančia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą prižiūrinčia organizacija, „Via Lietuva“ valdo 1,2 kartais didesnį kelių infrastruktūros tinką su per 4 kartus mažesniu finansavimu iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Via Lietuva“ pranešime neužsimena, kad už pravažiavimą kai kuriais Lenkijos keliais moka visų transporto priemonių valdytojai.
