Remiantis oficialia statistika, šiuo metu bendra Lietuvos gyventojų pradelstų skolų suma siekia 2,5 mlrd. litų. Neoficialūs skaičiai yra žymiai didesni, nes vis dar gyva praktika, kuomet gyventojai pinigus skolina tik gavę kito asmens ar įmonės žodinį pasižadėjimą.
Neretai toks nepasvertas pasitikėjimas tampa finansinių nuostolių priežastimi. Juk skolintojas atidžiau nepasidomėjo, ar jo skolininkas pajėgs grąžinti pinigus, be to, neturi jokių teisinių įrodymų, kurie padėtų skolą išieškoti.
„Nereta pradelstų ar visai negrąžinamų skolų priežastis – paprasčiausias žmonių neatidumas. Vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kuomet gyventojai skolina lėšas, pasitikėdami tik skolininko pažadu jas grąžinti, ir tokia rizika nepasiteisina. Ypač jeigu iškyla problemų dėl skolos grąžinimo, skolintojas negali kreiptis į atsakingas teisines institucijas dėl jos išieškojimo, nes paprasčiausiai negali įrodyti, kad skola tokia apskritai egzistuoja“, – teigia asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt projekto vadovas Marius Zaikauskas.
Nuo vekselio iki užstatyto namo
Pasak M. Zaikausko, yra keletas paprastų teisinių būdų apsisaugoti nuo nesąžiningų skolininkų. Vienas jų – tarp lėšas skolinančio ir jas gaunančio asmens sudaryti skolinimosi sutartį arba pasirašyti skolos lapelį. Šiuose dokumentuose galima nurodyti ne tik sumą, kuri yra skolinama, bet ir terminą, per kurią skolininkas turi grąžinti lėšas, ar numatyti galimus delspinigius.
Antras būdas apsisaugoti nuo pradelstų skolų ir vėliau turėti teisinį pagrindą jų išsireikalauti – vekselis. Tai specialus dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą nurodytam asmeniui.
Vekselis net gali būti naudojamas kaip viena iš mokėjimo priemonių, vykdant tarpusavio atsiskaitymus. Kuomet dokumentą galima laikyti vekseliu, kuomet – ne, apibrėžia teisės aktai, o vienas iš pagrindinių teisinių šaltinių šiuo klausimu yra Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.
„Jeigu vekselio turėtojas arba skolintojas kreipiasi į savo skolininką ir praneša, kad pastarasis privalo per vekselyje nustatytą terminą apmokėti skolintas lėšas, o skolininkas to nepadaro, lėšas paskolinęs asmuo turi teisę kreiptis į notarą. Jis savo vykdomuoju įrašu patvirtina kreditoriaus teisę į lėšų išieškojimą. Gavęs tokį raštą skolintojas jau gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo“, – pasakojo M. Zaikauskas.
Dar vienas būdas užsitikrinti, kad skolintas lėšas atgausite laiku ar apskritai atgausite, yra paprašyti už jas užstato. Juo gali tapti tiek vertingi daiktai, tiek nekilnojamasis turtas ar kita skolininko nuosavybė.
Kita vertus, Manocreditinfo.lt projekto vadovas pataria atidžiai patikrinti, ar tikrai užstatomas turtas nuosavybės teise priklauso būsimajam skolininkui – tam tereikia paprašyti nuosavybės dokumentų. Taip pat svarbu atidžiai įvertinti turtą, kuris yra užstatomas, skolinantis – ar jo vertė tikrai atitinka skolinamų lėšų sumą ir ar nėra mažesnė ir pan.
„Blogas“ skolas galima numatyti iš anksto
Ekspertai, siekdami padėti gyventojams išvengti „blogų“ skolų, tam sukūrė ir specialias priemones. Viena iš jų – asmeninė kredito istorijos ataskaita.
„Kalbant paprastai, ši ataskaita padeda išsiaiškinti, ar konkretus žmogus šiuo metu turi kokių nors oficialiai užfiksuotų pradelstų mokėjimų, ir ar ateityje jis galės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, šiuo atveju – ar tikėtina, kad jis sugrąžins pasiskolintus pinigus“, – sako M. Zaikauskas.
Informacija apie Lietuvos gyventojų padengtas ir nepadengtas pradelstas skolas yra fiksuojama Skolininkų administravimo informacinėje sistemoje. Duomenis šiai sistemai teikia bankai, lizingo bendrovės, vartojamojo ir greitų kreditų įmonės, draudimo kompanijos, telekomunikacijų bendrovės, komunaliniai ūkiai bei kt.
Kita svarbi asmens kredito istorijos dalis yra asmeninis kredito reitingas. Jis atskleidžia, ar asmuo gali patikimai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ateityje. Šis reitingas parodo, kokia yra tikimybė, kad vienas ar kitas žmogus vėluos atsiskaityti per artimiausias 90 ir daugiau dienų bei kokiai rizikos klasei jis priskiriamas, t. y. ar jam skolinti lėšas yra rizikinga, ar ne.
Pavyzdžiui, prieš susitardamas su buto nuomininku savininkas galėtų jo paprašyti asmeninės kredito istorijos ataskaitos. Tokiu būdu sumažinama rizika, kad nuomininkas nemokės už nuomą arba tą darys vėluodamas, nei sutarta.
„Pagrindinis patarimas, kurį galima duoti lėšas kitiems skolinantiems žmonėms – sužinoti kuo daugiau informacijos apie savo skolininko esamus ir buvusius finansinius įsipareigojimus, o taip pat skolą patvirtinti viena iš teisinių priemonių“, – pasakojo Manocreditinfo.lt projekto vadovas.
