Darbo keisti nenorėtų
Klaipėdietis Kęstutis Grubliauskas beveik 40 metų dirba transporto srityje, o nuo 2000 metų – tolimųjų reisų vilkikų vairuotoju vienoje Lietuvos įmonėje, kuri aptarnauja vieną stambią Danijos kompaniją. Dabartinio savo darbo keisti jis nenorėtų, nes uždirba gerai, veiklos specifiką išmano puikiai, o kelionės darbo reikalais po užsienio šalis gabenant krovinius užsakovams jau seniai yra tapusios kasdienybe ir nekelia jokio streso ar įtampos.
„Vairuotojo darbu esu patenkintas, jį išmanau, žinau kelionių maršrutus po Europą. Viskas yra stabilu ir pastovu, todėl dabartinės veiklos nenorėčiau keisti į jokią kitą. Juolab, kad nelabai kas ir tokią algą galėtų mokėti, kaip gaunu dirbdamas vairuotoju. Pavyzdžiui, mano algalapio pavyzdys, iš kurio matyti, kad kas mėnesį uždirbu gerokai daugiau nei 2000 eurų į rankas, atskaičius mokesčius. Mano algą sudaro pastovioji dalis ir dienpinigiai, kurie siekia daugiau kaip 70 eurų kasdien“, – sako K. Grubliauskas.
Vyriškis atvirauja, kad buvo minčių pradėti savo verslą transporto srityje, įsigyti vilkiką ir vežti krovinius savarankiškai, tačiau perkalbėjo žmona. Pradėti verslą yra rizikų, reikalingos didžiulės investicijos, pavyzdžiui, vilkikų įsigijimas ir tai, kad nėra galimybės apsisaugoti nuo neatsakingų vairuotojų, kurių pasitaiko ir kurie pridaro žalos bei nuostolių įmonėms, pavyzdžiui, vairuodami neblaivūs.
Neigiama Mobilumo paketo įtaka
Šiuo metu dažniausiai K. Grubliauskas gabena maisto prekes į tokias užsienio šalis kaip Olandija, Belgija, Danija, Anglija, Vokietija. Dirbdamas Danijoje, jis buvo gavęs pasiūlymą pabandyti padirbėti Anglijoje transporto direktoriaus pavaduotoju. Sutiko, tad ten teko paragauti ir vadybininko duonos.
„Pamačiau to darbo sunkumą, kurio nemato vairuotojai, būdami kelyje“, – dalijasi prisiminimais K. Grubliauskas.
Po trijų metu darbo Anglijoje jis vėl grįžo į Lietuvą, kur dirba iki šiol vienoje mūsų šalies transporto įmonėje ir gabena krovinius užsakovams į minėtas valstybes.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad Mobilumo paketas vairuotojų darbui turi nemažai neigiamos įtakos. Pavyzdžiui, privalomas poilsis ir nakvynės paieškos svetur. Tai labai apsunkina ir didina išlaidas, o kai kuriais atvejais mažina ir atlyginimą.
„Kita vertus, miegodamas savo lovoje kabinoje jautiesi geriau. Niekas neknarkia ir niekas nesuvalgys tavo sumuštinio. Vyrai dirba po 6-8 savaites ne dėl romantikos, o kad daugiau uždirbti. Gražinimas namo, pagal Mobilumo paketą, kas keturias savaites mažina pajamas. Manau, kad dėl komandiruotės trukmės turi būti laisvas susitarimas tarp vairuotojo ir darbdavio tai užtvirtinant SMS žinute ar kitu būdu“, – sako K. Grubliauskas.
Lietuva – 8-oje vietoje
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenys rodo, kad dažniausiai Lietuvos įmonėse dirbantys ir po užsienio šalis krovinius gabenantys vilkikų vairuotojai paprastai uždirba nuo 2000 eurų į rankas ir daugiau per mėnesį, o autovežio vairuotojai (automobilius gabenantys) – 3000 eurų į rankas.
Šiuo metu pastovusis (minimalus) atlyginimas transporto sektoriuje siekia 1059 eurus, neatskaičius mokesčių, o nuo 2022 m. sausio 1 d., didėjant minimaliai mėnesinei algai (MMA) iki 730 eurų Lietuvoje, vairuotojų pastovusis atlyginimas didės iki 1204 eurų, neatskaičius mokesčių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama tuometinė minimali alga. Būtent taip ir susidaro pastovioji (minimali) vairuotojo alga, kurią kiekvienas iš jų užsiaugina dienpinigiais, kurie mokami už kiekvieną išdirbtą dieną.
Agentūros „Eurofond“ duomenimis, Lietuva yra 8-a valstybė Europoje, pagal minimalaus atlyginimo dydį transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams, ir patenka tarp tokių šalių kaip Airija, Olandija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija ir Ispanija.
Lietuvos pastovusis atlyginimas transporto sektoriuje yra didesnis už minimalų vairuotojų darbo užmokestį Slovakijoje (623 eur), Lenkijoje (614 eur), Rumunijoje (472 eur), Čekijoje (579 eur), Estijoje (584 eur), Latvijoje (500 eur).
Be to, nuo kitų metų sausio Lietuva bus 7-oje vietoje tarp Europos valstybių, pagal minimalų atlyginimų vairuotojams, jei Vyriausybė nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA padidins iki 730 eurų. Tuomet vairuotojų pastovusis atlyginimas didės iki 1204 eurų (neatskaičius mokesčių) ir Lietuva aplenks Ispaniją bei Slovėniją.
Konkuruoja su didžiosiomis šalimis
Transporto verslo ekspertas, bendrovių „Minjotra“ ir „Vestila“ direktorius, asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas sako, kad Lietuvos transporto įmonių mokamas atlyginimas tolimųjų reisų vairuotojams, kurie dirba užsienio šalyse, yra konkurencingas su ekonomiškai stiprių valstybių mokamais atlyginimais vairuotojams.
„Mūsų šalies transporto sektoriaus darbdaviai mažai kuo nusileidžia didžiausioms ir ekonomiškai stipriausioms Europos valstybėms tokioms kaip Vokietija, Prancūzija, Olandija, Belgija, Airija ir kitoms, pagal vairuotojams mokamus atlyginimus. Nors sunku tuo patikėti, bet Lietuva yra tarp Europos valstybių lyderių, kurios ne tik gali pasiūlyti, siūlo, bet ir realiai moka po užsienio šalis krovinius vežantiems vairuotojams nuo 2000 eurų į rankas“, – sako V. Bučinskas.
Pasak jo, dažniausiai tokias algas per mėnesį gauna sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, kurie gabena maisto produktus, medieną, metalą, buitinę techniką ir kitas importuojamas bei eksportuojamas prekes.
„Dar daugiau – maždaug 3000 eurų į rankas – uždirba vadinamųjų autovežių tralų vairuotojai, kurie gabena automobilius į Lietuvą ir kitas Europos šalis, pristatydami juos į prekybos vietas, pavyzdžiui, salonams, įmonėms ar tiesiai žmonės, kurie užsisako automobilį. Tai labai atsakingas darbas, nes gabenami labai brangūs kroviniai su automobiliais, kurie turi pasiekti užsakovus nepriekaištingos būklės, negali būti apgadinti kelionės metu“, – pasakoja V. Bučinskas.
Pasak jo, šie vairuotojai patys organizuoja automobilių pakrovimą iš įvairių vietų ir pristatymą. Jie yra atsakingi už visus procesus nuo pradžios iki pabaigos, tad natūralu, kad atlygis – kur kas didesnis.
Be to, pasak jo, kai kurių smulkiųjų įmonių vadovai, steigėjai ar savininkai irgi vairuoja vilkikus bei veža užsakovams krovinius pro Europą, nes Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio šalių, nuolat trūksta tarptautinę kvalifikacija turinčių vilkikų vairuotojų.
Daugiausiai uždirba keliaujantys po užsienį
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, daugiausiai uždirba tie vilkikų vairuotojai, kurie vežioja krovinius po užsienio šalis. Dažniausiai jų algos ir prasideda nuo 2000 eurų, o iki 2000 eurų uždirba Lietuvoje krovinius užsakovams vežantys vilkikų ir kitų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai.
Be to, pasak jo, norėdami pritraukti kuo daugiau žmonių dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, mūsų šalies darbdaviai siūlo įvairiausias skatinamąsias priemones.
„Įmonių vadovai deda maksimalias pastangas, ieškodami darbuotojų, kurie galėtų dirbti šį darbą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, trūksta profesionalių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų. Tad darbdaviai siūlo ir papildomą skatinamųjų paslaugų paketą, kurį patys apmoka. Pavyzdžiui, dengia dalį atostogų išlaidų, padeda jas suorganizuoti, apmoka nakvynę užsienio šalyse, padeda darbuotojų šeimoms, pavyzdžiui, įsikuriant, ieškant reikiamo gydymo užsienyje“, – sako Z. Buivydas.
Prie skatinamųjų priemonių, priskiriamos ir papildomos įmokos į savanoriškus pensijų fondus, nemokami mokymai, pavyzdžiui, užsienio kalbų, gyvybės ir sveikatos draudimai, vertingos dovanos. Taip pat, jei tarkim darbuotojas nori įsigyti didesnį pirkinį, darbdaviai skolina patys arba laiduoja banke. Jei reikia medikų pagalbos, kurią dėl eilių sunku gauti viešosiose gydymo įstaigose, tariamasi su privačiomis.
