Lietuviai dar perka antrąjį būstą ir tėvynėje, ir užsienyje.
Turto nuosavybė – jausmas, kuris suteikia ne tik finansinį stabilumą. Godžiai širdžiai jis kužda apie pažįstamų pagarbą, sumišusia su dalele pavydo, apie išskirtinumą ir prabangą. Mūsų žmonės siekia ne tik savų nuolatinių namų, bet ir nuosavo būsto atostogoms. Nekilnojamojo turto agentai gundo nenustoti pirkti, nes antrųjų namų kainos šiuo metu krenta beveik visame pasaulyje.
Labiausiai nuvylė Bulgarija
Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje maždaug 10-15 proc. naujų butų statomi tiems, kurie juose nuolat negyvens. Tai skelbia nekilnojamojo turto ir finansų konsultacinė bendrovė „Re&Solution“. Šios rūšies nekilnojamojo turto plėtotojai, pirkėjų ieškantys tarptautinėje rinkoje, Lietuvą atrado maždaug prieš penkerius metus. Pasak RE/MAX centrinio biuro Lietuvoje vadovo Žiuljeno Galecko, mūsų šalyje jau atsiranda ir antrinė nekilnojamojo turto, įsigyto užsienyje, rinka. Kai kurie tautiečiai, drąsiai pirkę antrąjį būstą egzotiškuose kraštuose, šiandien yra pasiryžę jį parduoti, nors turto kaina ir kritusi. Labiausiai pirkėjus nuvylė Bulgarija. Viena priežasčių – šiltasis metų sezonas trunka panašiai kaip ir Lietuvoje, nuo gegužės iki spalio. „Dabar geras laikas pirkti, o ne parduoti, nes kainos yra sumažėjusios 15-20 proc. Panašios tendencijos pastebimos visoje Pietų Europoje, o Majamyje (JAV) nekilnojamojo turto galima įsigyti net 30-40 proc. pigiau nei ankstesniais metais”, – sakė Ž. Galeckas.
Lietuvių keliai antrųjų namų link veda iki Turkijos, Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų, Dominykos Respublikos ir daugelio salų šiltuosiuose vandenynuose. Palyginti su turtingųjų Europos šalių gyventojais, mes žengiame tik pirmuosius žingsnius į turto valdas užsienyje. Turkijos kurortuose antruosius namus daugiausia perka vokiečiai, anglai bei danai. Egipte – italai, vokiečiai, rusai, anglai. Ispanijoje Didžiosios Britanijos piliečiams priklauso apie 40 proc. viso šalies nekilnojamojo turto – apie 600 tūkst. objektų. O prancūzai antrąjį būstą labiau linkę turėti savo šalyje, jį dažniausiai perka pietinėje Prancūzijos dalyje. Lietuviai linkę rinktis tas užsienio šalis, kur žemesnis pragyvenimo lygis, pigesnis turtas.
Motyvai investuoti – įvairūs
Nekilnojamojo turto brokeriai, užsiimantys antrųjų namų prekyba Lietuvoje bei užsienyje, tvirtino, kad domėjimasis poilsio būstu Lietuvos ir užsienio šalių kurortuose yra sumažėjęs, bet nesustojęs. Norintys juos turėti perka ir dabar. Vieniems tai saugus pinigų investavimo būdas, siejamas su pelningu turto realizavimu ateityje, kitiems – atostogų, poilsio ir pramogų būstinė, tretiems – dar ir pajamų iš nuomos šaltinis. Žmonės turi daug ir įvairių motyvų, skatinančių investuoti užsienyje. Garbaus amžiaus piliečiai vasaras leidžia Lietuvoje, o kitu metu būstą Lietuvoje išnuomoja ir žiemą išvyksta ten, kur šilta. Iš nuomos pajamų bei pensijos jie gali ilsėtis ir gyventi be rūpesčių.
Bendrovės „Burbonas“, prekiaujančios nekilnojamuoju turtu užsienyje, komercijos direktorius ir bendrasavininkas Erikas Armalis dėstė, kad krizė ir lėtėjanti ekonomika nesustabdė lietuvių planų įžengti į nuosavus antruosius namus užsienyje. Pastebimas tik sumažėjęs domėjimasis tų, kurie planavo pasiimti banko paskolą ar tikėjosi parduoti turtą Lietuvoje bei pirkti užsienyje.
„Tie pirkėjai, kurie įsigijo ar svajoja apie antruosius namus užsienyje, retai kada ima banko paskolą, dažniau perka iš savo santaupų“, – patvirtino ir bendrovės „Inturtus“ nekilnojamojo turto konsultantas Irmantas Gelminauskas.
Statybų tempas lėtėja
Pasaulinės ekonomikos sąstingis palietė ir antrųjų namų statytojus visame pasaulyje. Blogiausios žinios pasiekė iš Ispanijos, kur daug statytojų bankrutavo arba sustabdė projektus, nes bankai sugriežtino kreditavimo sąlygas. Brokeriai mėgina atsargiai perspėti potencialius klientus apie nekilnojamojo turto rinkos problemas užsienio šalyse ir galimų nuostolių pavojų. „Jei statytojai kuriam laikui projektą sustabdo, įmokų iš klientų nereikalauja tol, kol statybų vėl neatnaujina“, – padėtį apibūdino I. Gelminauskas.
E. Armalis pataria vengti investicijų į statyti pradėtus ar tik ateityje planuojamus objektus. Tikimybė, kad jie nebus sėkmingai ir laiku pabaigti yra didelė. „Pastebime ir lėtėjančius statybų tempus, kai kurie projektai sustabdomi. Tačiau mūsų klientams taip neatsitiko“, – skubėjo užtikrinti E. Armalis.
Ž. Galeckas perspėja nebūti „kaubojais“ ir nepirkti turto užsienyje savarankiškai. „Neverta patiems daryti rinkos tyrimų ir rizikuoti. Galima arba nusipirkti per brangiai, arba iš viso prarasti įmokėtus pinigus“, – patirtimi dalijosi brokeris, kviesdamas dėl pirkinio konsultuotis su tais, kurie dirba užsienio rinkose.
Džiaugiasi pirkiniu
Vilnietė Edita Arlauskienė dviejų kambarių butą Šarlm el Šeicho kurorte Egipte įsigijo prieš dvejus metus. Tai buvo impulsyvus pirkinys, kuriam išleistos santaupos. Įrengtas butas ir kelionė pirkimo dokumentams tvarkyti kainavo 140 tūkst. litų.
„Už tokius pinigus Lietuvoje mes nebūtume būsto įpirkę. Juo labiau, greitai sulaukę investicijų grąžos“, – sakė E. Arlauskienė. Antrieji namai Egipte buvo pirkti siekiant ne tik saugiai investuoti, bet ir atgauti išleistus pinigus.
Atostogauti į Egiptą būsto savininkė vyksta keletą kartų per metus. Jis retai kada lieka tuščias, nes yra nuomojamas kitiems svečiams. Bendrovė, iš kurios pirko butą, jį prižiūri, nuomoja ir dalį gautų pajamų sumoka šeimininkei. „Pirkimo sutartis sudaryta su garantuota nuoma. Pinigus gauname net ir tada, kai bute niekas negyvena. Nuomos mokesčius sumoka ta pati bendrovė, kuri prižiūri ir nuomoja butą“, – atvirai pasakojo E. Arlauskienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad turėdama butą egzotiškame Egipto kurorte, jaučiasi žymiai ramesnė. Nekilnojamojo turto kainos, jos manymu, Egipte yra stabilesnės nei mūsų šalyje ir jos ne taip ženkliai svyruoja. Moteris įsitikinusi, kad jei ateityje suplanuotų parduoti savo antruosius namus tolimame krašte, tikrai gautų pelno, nes kainos, gerokai išaugusios.
Turkijos kurortuose vieno kvadratinio metro būsto kaina šiuo metu siekia nuo 2,5 tūkst. iki 3 tūkst. litų, Egipte – nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. litų. „Už šią kainą pirkėjas gauna ne tik naujo namo sienas, bet ir visiškai įrengtą būstą, su buitine technika ir baldais“, – pasakojo E. Armalis
Pasirinkimas išties gausus
Ne visus lietuvius vilioja galimybė įsigyti antruosius namus užsienio kurortuose. Mūsų šalyje „antrųjų“ taip pat netrūksta, o pirkėjų nebaido aukštos jų kainos.
Nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ skaičiavimu, Lietuvoje yra 56 nekilnojamojo turto projektai, numatyti atostogoms ir laisvalaikiui. Vien pajūryje – Palangoje, Šventojoje, Neringoje yra pastatyta ir parduodama apie 40 antrųjų namų projektų – butų bei kotedžų. Kituose kurortiniuose miestuose jų yra kiek mažiau: Druskininkuose – 11, Birštone – 5.
Pasak Palangoje dirbančių nekilnojamojo turto brokerių, kurorte kainos naujuose projektuose kai kur nukrito iki 30 proc. Jų žiniomis šiuo metu pajūryje naujų statybų pradėti niekas nežada, nors yra nusipirkę sklypus ir pradėję rengti detaliuosius planus.
Būsto poilsiui rinka nekilnojamojo turto sąstingį pajuto – kainos krito, o perkančiųjų sumažėjo. Visgi pirkėjų ratas prasiplečia, nes Lietuvą, ypač jos pajūrį ir Druskininkus mėgsta Rusijos, Baltarusijos, Izraelio piliečiai. Specialistai pastebi, kad kurortinių vietovių plėtros galimybės nėra didelės, naujų namų kurį laiką niekas nestatys, todėl ilgainiui čia įsigyto turto vertė turėtų kilti.
Linas Navickas, „Statyba ir architektūra“
