Mes visi darome investavimo klaidų, kartais patys savarankiškai, kartais su meiliai kalbančių, ar elektroninius laiškus rašančių sukčių pagalba. Pavojus priimti blogą investicinį sprendimą yra didesnis, kai rinkos yra nepastovios ir sužadina investuotojų emocijas, sako kompanijos „Certified Financial Planner Board“ vartotojų teisių gynėja Eleanora Blayney.
„Godumas ir baimė dažnai verčia žmones elgtis neracionaliai“, – sako ji.
Portalas „Bloomberg“ paprašė finansų patarėjų ir turto valdytojų pasidalinti savo istorijomis apie nemalonius jų klientų nutikimus. Daugeliu atveju tragiško scenarijaus pavyko išvengti, tačiau kai kuriais atvejais buvo prarasti milijonai.
iPonzi schema
„Apple“, „iPod“, 30 proc. pelnas. Tai buvo viskas, ką girdėjo kai kurie Franko Armstrongo užmiesčio klubo nariai prieš investuodami su vyruku, kuris sakėsi turintis išskirtinę teisę platinti „iPod“ planšetinius kompiuterius Čilėje. Pats F. Armstrongas, Majamyje esančios bendrovės „Investor Solutions“ įkūrėjas, buvo atsargus.
„Steve‘ui Jobsui nereikia šio vyruko“, – manė jis.
Vienas vyras, kuris vėliau tapo F. Armstrongo klientu, investavo 100 tūkst. JAV dolerių. Kai jis norėjo investuoti dar 250 tūkst. JAV dolerių F. Armstrongas jam pasakė: „Su visa derama pagarba, tai neabejotinai yra Ponzi schema.“ Jis buvo teisus. Andresas Leonelas Pimsteinas 2009 metais buvo nuteistas 17 metų kalėjimo. Iš 146 savo aukų jis uždirbo 50,6 mln. JAV dolerių, mokėdamas esamiems investuotojams iš naujų investuotojų kišenės. Bendrai nukentėjusieji prarado 80 proc. savo pradinių investicijų.
Kasdienės prekybos svajonės
Sheryl Garrett klientas nekentė savo daug nervų kainuojančio darbo sveikatos apsaugos srityje ir manė, kad rado išeitį: išeiti iš darbo ir uždirbti 7 tūkst. JAV dolerių per dieną prekiaujant akcijomis iš namų. Ji jau buvo sumokėjęs 3,5 tūkst. JAV dolerių už programinę įrangą. Žinodama, kad tai yra bloga mintis, Sh. Garrett, kompanijos „Garrett Planning Network“ įkūrėja, sutiko sudalyvauti programinės įrangos pardavėjo pardavimų pristatyme. Po dvi su puse valandos trukusio pokalbio ji įspėjo savo klientą dėl galimų sandorio išlaidų ir rinkose tykančių sunkumų. Labiausiai klientą įtikino jos klausimai apie programinės įrangos pardavėjus.
„Jei viskas būtų taip paprasta, jie nepardavinėtų jos už 3,5 tūkst. JAV dolerių, – sakė ji. – Jie [šią įrangą] pasiliktų sau.“
Galiausiai Sh. Garrett klientas nutarė dar kurį laiką padirbti sename darbe ir prekiauti tik maža savo vertybinių popierių portfelio dalimi.
Valiutų suktybės
Kartą vieną tarptautinių skrydžių pilotą sudomino oro uosto poilsio kambaryje nugirsti pašmaikštavimai. Pardavėjas bandė įtikinti kitus lėktuvų pilotus investuoti į Irako valiutą, persiunčiant pinigus į užsienio banko sąskaitą, kad vėliau JAV valdžiai konvertuojant indėlius į JAV dolerius būtų galima pasididinti savo investicijas 10 kartų. Pilotas ir jo dėdės norėjo investuoti daugiau kaip 40 tūkst. JAV dolerių. Tačiau tuomet jo finansų patarėjas, „Lamkin Wealth Management“ bendrovės vadovas Markas Lamkinas, suabejojo schemos patikimumu. Ši schema atrodė teisėta dėl valiutos transakcijos sudėtingumo.
„Išprusę žmonės pakimba ant tokių įmantrių suktybių, – sako jis. – Kiti pilotai prarado visus savo pinigus.“
Milijoninis kontraktas
Net ir Bernardo Madoffo eroje kai kurie žmonės pernelyg smarkiai pasitiki finansų patarėjais. Turto valdymo bendrovės „Evensky & Katz Wealth Management“ prezidentas Haroldas Evensky prisiminė atvejį, kai motina ir duktė, „mieli ir patiklūs žmonės“, kurie neseniai laimėjo bylą dėl avarijos, įteikė jam patvirtintą 2 mln. JAV dolerių čekį.
„Kitaip tariant, jos man davė grynųjų pinigų“, – pasakojo jis.
Pasak. H. Evensky, paprastai klientai apskritai neturėtų išrašinėti čekių savo finansų patarėjams ir verčiau tai darytų nepriklausomiems brokeriams ar jų turto prižiūrėtojams. Priešingu atveju nesąžiningi turto valdytojai gali lengvai juos apgauti.
Draudimo perkrova
Vienas kompanijos vadovas investavo visą savo pensiją į gyvybės draudimą todėl. kad jam patiko mokesčių atidėliojimas. Tačiau draudimo įmokos buvo tokios didelės, kad jos sugriovė visus jo planus. Tai jis suprato po to, kai susitiko su finansų planuotoju Franku Boucheriu, kuris išsiaiškino, kad jo klientas apsidraudė 4 mln. JAV dolerių daugiau nei jam reikėjo. Atsiėmęs pinigus iš daugelio gyvybės draudimo kompanijų F. Boucheris juos perkėlė į savitarpio finansavimo fondus ir iš metinių draudimo įmokų sutaupė 50 tūkst. JAV dolerių. To pakako, kad jo klientas vėl galėtų pardėti planuoti savo išėjimą į pensiją.
Aukso karštligė
Buvimas pernelyg atsargiu taip pat gali kainuoti, ypatingai kuomet nepastovus turtas sudaro saugumo iliuziją. Nervingi klientai reikalavo bendrovės „Coral Gables“ finansų patarėjos Cathy Pareto likviduoti jų investicijas, kad galima būtų nusipirkti aukso luitų ar auksinių monetų. Tai daryti juos paskatinęs katalizatorius dažniausiai būna kas nors, ką jie išgirsta per radiją ar televizorių. Nors auksas ir gali būti protinga investicijų portfelio dalis bei apsaugoti investuotojus nuo krentančios dolerio vertės, tačiau, kaip teigia C. Pareto, auksas kaip ir kiti brangieji metalai yra rizikinga investicija. Be to juk yra ir kitų būdų apsisaugoti nuo silpno JAV dolerio, tokių kaip užsienio vertybiniai popieriai.
„Diversifikacija vis dar veikia“, – sako C. Pareto.
Partnerystės problemos
Tai buvo panašu į galimybę užsidirbti pinigų neinvestuojant jokių grynųjų. Kolorado valstijoje gyvenantis, gerą reputaciją turintis vyriškis pasiėmė 200 tūkst. JAV dolerių paskolą, o jo partneris panaudojo šiuos pinigus pastatyti namui, kurį vėliau pardavė sparčiai augančioje Aliaskos nekilnojamo turto rinkoje. Tačiau netrukus pinigus pasiskolinusiam vyriškiui paaiškėjo, kad reikia skirti dar 120 tūkst. JAV dolerių papildomoms statybų išlaidoms.
Tuomet, kai jo partneris užsimanė apsigyventi šiame name, vietoj to, kad jį parduotų, Kolorado valstijoje gyvenantis vyriškis suvokė, kad jis gali mažai ką padaryti: bankui jis buvo skolingas 200 tūkst. JAV dolerių, o jo partneris yra vienintelis žemės, o su ja kartu ir paties namo savininkas.
Kartu su bendrovės „Colorado West Investments“ viršininko Kevino Sanderfordo pagalba, klientui pavyko pagrasinti imtis teisinių priemonių, kurios leistų jam išpirkti savo partnerio turtą. Galiausiai jis pardavė namą ir patyrė 140 tūkst. JAV dolerių nuostolį.
Visus pinigus savivaldybėms
Visų pinigų investavimas į vienos rūšies turtą neabejotinai prišauks jums bėdą. Taigi, kai vienas vyriškis, pardavęs savo verslą gavo netikėtą 17 mln. JAV dolerių pelną, susitiko su finansų planuotoju Franku Armstrongu ir paprašė jo investuoti visus šiuos pinigus į savivaldybių vertybinius popierius, F. Armstrongas atsisakė jam atstovauti.
„Aš neketinau vadovauti jo šeimos gerovės žlugimui“, – tuomet pareiškė F. Armstrongas.
Tiesa, kad savivaldybių vertybiniai popieriai yra žemos rizikos, tačiau tai ir yra problema, sako F. Armstrongas.
„Nulinės rizikos vertybiniai popieriai, kartu yra ir nulinio pelno vertybiniai popieriai“, – aiškino jis.
40-mečio jo kliento investicijų portfelį greičiausiai suvalgys infliacija, tad tokiu atveju patartina investuoti į skirtingas aktyvų grupes, tokias kaip kompanijų akcijos ar nekilnojamasis turtas.
Kraštutinė diversifikacija
Vienas Sh. Garrett klientas savo skaičiuoklėje stebėjo 20 brokerių kompanijų sąskaitas, fondus, bankų depozitus ir kitus indėlius, su skirtingomis jų įmokomis.
„Nedėkite visų savo kiaušinių į vieną krepšį, – aiškino moteris, pavadindama tokią strategiją gerai sugalvota, tačiau netinkamai pritaikyta. – Tiesą sakant, supaprastinimas yra saugesnis ir patikimesnis.“
Kita jos klientė turėjo 19 banko sąskaitų, kurių kiekviena buvo naudojama skirtingiems tikslams: nuo Kalėdinių dovanų iki automobilio.
„Jos saugumo idėja pasireiškė didelio kiekio grynųjų pinigų turėjimu“, – pasakojo Sh. Garrett, kuri parodė savo klientei, kad kai kurių pinigų perkėlimas į depozito sertifikatus ir trumpojo laikotarpio obligacijas padidintų jos pelningumą 1 proc.
Asmeninės pensijų sąskaitos panaudojimas
Turėti daug pinigų kredito kortelėse taip pat nėra labai gera mintis. Apmokėti jas pinigais iš asmeninės pensijų sąskaitos (APS) yra dar blogesnė idėja, sako „Morris Plains“ finansų patarėja Marnie Aznar. Vienas jos klientas norėja pasielgti būtent taip ir dėl to, kad buvo per jaunas panaudoti savo APS, jam buvo skirta 10 proc. bauda.
Tokie veiksmai taip pat sukeltų federalinius ir valstybinius mokesčius, o ilguoju laikotarpiu jis netektų savo investicijų augimo. Galiausiai, gali tekti sumokėti 60 tūkst. JAV dolerių, kad apmokėti 30 tūkst. JAV dolerių.
Sprendimų perdavimas
Smulkaus verslo savininkas uždavė klausimą finansinių patarimų bendrovės „Fairfield Financial Advisors“ prezidentei Janei King: „Kuriam iš mano sūnų turėtų atitekti verslas, kai aš išeisiu į pensiją?“ Jos teigimu, jis norėjo perduoti savo verslą trečiajam asmeniui ir taip išlikti geras abiem savo sūnums.
Klausimas, į kurį atsisakė atsakyti J. King, yra puikus dažnai pasitaikančios klaidos pavyzdys: investuotojai mano, kad gali perduoti svarbių sprendimų priėmimą kažkam kitam. Pasak jos, teisininkai, finansininkai ar finansų planuotojai, bei patarėjai gali būti tik vedliais. Jie turėtų pateikti jums galimybes ir pasiūlyti rekomendacijas, tačiau jie negali jums tiksliai pasakyti, ką turėtumėte daryti.
Investuotojų paralyžius
„Žmonės tiesiog sustingsta“, – teigia „RS Crum“ kompanijoje dirbantis patarėjas Markas Rylance‘as.
Pas jį klientai ateina su didžiulėmis sumomis grynųjų pinigų, gautų iš nekilnojamojo turto sandorių ar parduoto verslo, ir su jais nieko nenori daryti. Jie mirtinai bijo rinkos, baiminasi, kad tiek akcijos, tiek obligacijos yra pervertintos. M. Rylance‘as bando įtikinti šiuos nervingus klientus, paaiškindamas jiems pajamų iš turimo turto auginimo svarbą. Pasak jo, galima investuoti atsargiai ir iš lėto, kiekvieną mėnesį skiriant ne daugiau kaip ketvirtadalį savo investicijų portfelio.
Sentimentai
Kevino Sanderfordo klientas - akcinės bendrovės tarybos narys buvo rimtai susirūpinęs dėl kompanijos generalinio direktoriaus. Jam nepatiko jo vadovavimo stilius ir jis nerimavo dėl galimo sukčiavimo, tad buvo priverstas atsistatydinti. K. Sanderfordas teigė, kad jo kliento investicijos buvo sukoncentruotos kompanijos vertybiniuose popieriuose, tad jis paragino jas atsiimti. Klientas pardavė 700 tūkst. turėtų akcijų, tačiau pasiliko 600 tūkst. K. Saderfordo klientas buvo emociškai prisirišęs prie kompanijos ir manė, kad akcijos buvo nepakankamai įvertintos. Kompanijai bankrutavus, likusios 600 tūkst. akcijų, kurių vertė kažkada siekė 2 JAV dolerius, tapo bevertėmis.
Kylančių akcijų apgaulė
Telefono balso pašte paliekama žinutė. Skambintojas savo draugui palieka patarimą apie akcijų kilimą: kompanijos akcijos smarkiai kils, galbūt paskelbus jos finansinius rezultatus arba po to, kai bus pranešti atlikto tyrimo rezultatai. Tokiu būdu apgavikai tikisi, kad šiuos pranešimus gavę investuotojai, parduodami savo turimas akcijas, kaip tik ir pakels akcijų vertę. Ne vienas turto valdymo bendrovės „Lamkin Wealth Management“ vadovo Marko Lamkino klientas skambino jam norėdamas pranešti apie šį nuostabų, tačiau apgaulingą pranešimą. Pasak jo, tai darydami apgavikai bando pasipelnyti iš kitų nemokšiškumo.
Apgavystės elektroniniu paštu
Džiugios nuotaikos apimta moteris paskambino Rickui Suarezui, prašydama pagalbos padėti suvaldyti netrukus smarkiai išaugsiantį jos turtą. Jos praturtėjimas slypėjo gautame elektroniniame laiške iš Afrikos, kurį atsiuntė nepažįstamas asmuo, kuriam reikėjo pagalbos iš savo šalies perkelti milijoninę sumą pinigų. Iš savo banko sąskaitos į užsienį išsiuntusi 15 tūkst. JAV dolerių, ji gautų daugiau kaip 10 mln., iš kurių apie ketvirtadalį galėtų pasilikti sau.
„Man iš karto paaiškėjo, kur čia šuo pakastas“, – pasakojo „Clarfeld Financial Advisors“ dirbantis R. Suarezas.
Jis moteriai paaiškino, kad visa tai yra apgaulė, ir ją tai pribloškė.
„Ji jau buvo pradėjusi galvoti apie tai, kokį namą nusipirks, ir kaip [gauti pinigai] pakeis jos gyvenimą.“
