.jpg)
Finansų įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad šiuo metu euro zonos vartotojų polinkis taupyti – didžiausias per visą istoriją.
„Nauji „Eurostat“ duomenys patvirtina, kad šiuo metu dėl didelio neapibrėžtumo euro zonos vartotojai yra kaip niekad nusiteikę taupyti, nepaisant gausaus ekonomikos skatinimo visoje Europoje. Duomenys rodo, kad 2020 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos namų ūkiai beveik 17 proc. savo pajamų atidėjo taupymui.
O 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu gyventojai atidėdavo apie 12 proc. savo pajamų. Šiuo metu euro zonos vartotojai santaupoms skiria daugiau pajamų negu pasaulio finansų krizės metu. 2009 m. gyventojai taupymui skyrė 14 proc. savo pajamų“, – komentuoja ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, šiuo metu labiausiai Europos ekonomikos atsigavimą ribos vartotojų atsargumas ir polinkis taupyti.
„Nestabili epidemiologinė situacija, gandai apie galimą antrąją viruso bangą skatina vartotojus atsargiai leisti pinigus ir vis didesnę pajamų ir ekonomikos skatinimo pinigų dalį atidėti į šalį“, – pastebi ekonomistas.
Žmonės taupė, bet indėliai augo ne visur
Bankų atstovai taip pat pastebi, kad žmonės karantino metu taupė pinigus, tačiau pokyčius indėlių sumose fiksavo ne visi bankai.
Štai „Swedbank“ verslo komunikacijos vadovas Ernestas Ramonas teigia, kad karantino laikotarpiu gyventojų indėliai stabiliai augo, ypač balandžio mėnesį.
„Verta atkreipti dėmesį, kad nuo vasario iki gegužės mėnesio pabaigos bendras taupančiųjų skaičius išaugo gan ženkliai – apie 10 proc.
Balandžio mėnesį taupymo tendencija šoktelėjo į viršų ir pastebime, kad klientai mažiau išlaidavo. Tam galėjo įtakos turėti ir karantino apribojimai, ribotos pinigų išleidimo galimybės.
Žmonės gyveno taupiau, nes nežinojo ko laukti, kol karantinas buvo vis pratęsiamas.
Tačiau svarbu suprasti, kad taupymas yra ilgalaikis procesas, todėl tikėtina, kad ryškesnius pokyčius, ar karantino situacija turėjo įtakos ir ar keis taupymo įpročius galėsime matyti tik ateityje“, – komentuoja E. Ramonas.
Kito „Luminor“ banko Taupymo produktų plėtros vadovė Alma Kasparavičienė taip pat pastebėjo, kad karantino metų taupančiųjų skaičius išaugo.
„Nors šiuo metu išgyvename absoliučiai mums nepažįstamą ir sunkiai prognozuojamą laikotarpį, tačiau vartotojai elgiasi taip, kaip elgiamasi klasikinių ekonomikos krizių metu – žmonės mažina vartojimą, atideda didesnius pirkinius ir stengiasi kaupti pinigus savo sąskaitose.
Mūsų banko klientai – ne išimtis. Nuo šių metų sausio iki gegužės pabaigos indėlių portfelis nuosekliai augo kiekvieną mėnesį. Prasidėjus karantinui, kovą bendras banko klientų indėlių portfelis Baltijos šalyse augo 0,7 proc., balandį – 2,5 proc., gegužę – 0,5 proc.
Vien tik Lietuvoje indėlių portfelis kovą didėjo 0,7 proc., balandį – net 2,8 proc., gegužę – 0,3 proc. Beje, Lietuvoje indėlių portfelio augimas per šį laikotarpį buvo sparčiausias Baltijos šalyse ir siekė 3,9 proc.“, – komentuoja specialistė.
Taip pat A. Kasparavičienė siūlo atkreipti dėmesį, kad indėlių portfelį sudaro tiek terminuotieji indėliai, tiek einamosios sąskaitos.
„Terminuotųjų indėlių dalis portfelyje šiek tiek mažėjo ir tai yra taip pat būdingas elgesys – pasibaigus terminuotojo indėlio laikotarpiui, klientai pinigus tiesiog perkelia į einamąsias sąskaitas.
Augimo funkciją šios lėšos praranda, tačiau yra „likvidesnės“, t. y. esant poreikiui, gali būti iškart panaudotos būtinosioms išlaidoms“, – aiškina specialistė.
Dar vienas bankas pastebi priešingą tendenciją.
Štai Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė, teigia, kad bankas vertindamas bendras sumas, gyventojų laikomas indėliuose, nemato žymesnių pokyčių.
„Bendra suma, laikoma kaupiamuosiuose ir terminuotose indėliuose, pastaruoju metu per mėnesį kito labai nežymiai. Kovo mėnesį fiksavome nedidelį, net 0,5 proc. nesiekiantį, bendros indėlių sumos smuktelėjimą. Tačiau balandį ir vėlesniais mėnesiais kaupiamųjų ir terminuotųjų indėlių suma vėl po truputį ėmė augti.
Panašią indėlių dinamiką fiksavome ir iki karantino. Sudaromų ir nutraukiamų kaupiamųjų indėlių sutarčių skaičius karantino metu buvo panašus, kaip ir įprastai“, – komentuoja specialistė.
Anot S Gutauskaitės-Bubnelienės karantino metu dalis klientų, susidūrusių su finansiniais sunkumais, neskubėjo naudotis galimybe atidėti paskolų grąžinimą. Klientai paskolų grąžinimo įmokas dengė iš turimų sukauptų finansinių rezervų.
„Taupymui buvo palankus metas. Dėl karantino buvo sumažėjusios namų ūkių išlaidos. Be to, žmonės, kurie finansiškai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, kaupė papildomas santaupas dėl padidėjusio neapibrėžtumo“, – klientų taupymo įpročius aiškina specialistė.
