Kaip „LinkedIn“ paskyroje rašė A. Paukštys, sprendimas sustabdyti „Teltonikos“ aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų (Liepkalnyje plėtoto „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybos) investicijas 55ha teritorijoje priimtas dėl valdžios ir dalies bendrovių veiksmų.
Pasak jo, dėl to nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų, kur vidutiniai atlyginimai siektų 10 tūkst. eurų per mėnesį. A. Paukštys vardija, kad nebus sukurti ir keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP). Negana to, taip pat užkertamas ir puslaidininkių lustų pramonės plėtojimui.
„Istorija, kaip Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas.
<...> Teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms. Valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. eurų mokesčių“, – teigė jis.
A. Paukštys taip pat įvardija ir tris pagrindines priežastis, kodėl susiklostė tokia situacija.
„1. Neįveikiama kliūtis – Lietuvoje nėra 63MW elektros. Kuomet prieš du metus pasirašiau 3 stambaus investicijų projekto sutartis su EIMIN (red. past. – Ekonomikos ir inovacijų ministerija), man žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Energetikos ministras žadėjo, kad elektros tikrai bus.
Kai kreipiausi į „Litgrid“ – atsakė, kad turi svarbesnių projektų nei šis ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110kV 7km ilgio kabelius „Fast track“ principu“, – kalbėjo bendrovės įkūrėjas.
Nepaisant to, pasak A. Paukščio, tuo metu idėjos statyti milžinišką gamyklą vis tiek nebuvo atsisakyta.
„Pasamdėme projektuotojus, per metus paruošėme projektą ir rugpjūtį turėjome gauti statybos leidimą.
Derinimai užtruko, kol galiausiai valstybinių kelių tarnyba „Via Lietuva“ užblokavo projektą, pareikšdama, kad jie nuolat konfliktuoja su „Litgrid“, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje, bei pasiūlė projektuoti iš naujo per privačių savininkų sklypus“, – pasakojo A. Paukštys.
Vėliau A. Paukštys kreipėsi į Energijos skirstymo operatorių (ESO), kad būtų įrengta elektrinė, gaminanti elektrą iš gamtinių dujų.
„Bet nuo 2026m. atsiranda aplinkosauginiai reikalavimai kurie blokuoja ir tokią galimybę. Turėti elektrą iki 2027m. nebeliko vilties.
EIMIN pagal stambių investicijų sutartį suteikė teisę išsinuomoti kelis valstybinės žemės sklypus 4 puslaidininkių lustų gamykloms ir projektavimo centrui statyti. Projektus privalome įgyvendinti per 5 metus. Tačiau žemės paskirties keitimas į pramonės paskirtį jau trunka 2 metus ir truks gal dar metus Vilniaus miesto savivaldybėje.
Mes negalime net pradėti pastatų projektavimo, nes neaišku, nei koks aukštingumas, nei užstatymo techninės sąlygos. Prašėme EIMIN pratęsti sutartį, nes nerealu per likusius du metus pastatyti tokias gamyklas. Gavome atsakymą: „Ne“, – kalbėjo A. Paukštys.
Pasak jo, net ir dabar, kai yra statomos 4 naujos gamyklos, kai kurias jų „reikės laikyti užkaltais langais“.
„Per 2 metus jau investavome virš 300 mln., be jokios valstybės paramos, skirtingai nei gauna ateinantys užsienio investuotojai. Šiuo metu statome 4 naujas gamyklas, kurios vasarą bus baigtos, tačiau turime tik 7,2MW iš reikalingų 22MW.
Kažkurias gamyklas reiks laikyti užkaltais langais, nekurti ten darbo vietų, gražinti kreditus, nors veikla jose nevyks. Aš nepabūgau karo grėsmės, atsisakiau investuoti kitose šalyse.
Dabar supratau, kaip brangiai suklydau. Niekada nerėmiau jokios politinės partijos, galbūt todėl mūsų investicijoms Lietuvoje uždegtas „raudonas“ šviesoforas. Atsiprašau visų 3000 „Teltonikos“ darbuotojų, kad sužlugo svajonė pastatyti gražiausią Europoje aukštųjų technologijų parką. Gal pavyks kitur“, – apgailestavo A. Paukštys.
A. Paukštys: „Jeigu čia mūsų nenori ir nemyli, gal yra kitos šalys, kurios priims“
Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys penktadienį po paskelbtos žinios apie stabdomas 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas jis penktadienį įvardijo, kada buvo nuspręsta priimti tokį sprendimą.
Pasak A. Paukščio, „Teltonika“ susidūrė su kliūtimis siekiant užsitikrinti 63 megavatus (MW) elektros galios, o užtrukus žemės paskirties keitimui pastatyti gamyklų iki 2027 metų nepavyks.
Penktadienį žurnalistams A. Paukštys teigė, kad „paskutinė vinis į tą projekto karstą“ buvo įmonės „Via Lietuva“ sprendimas.
„Via Lietuva“, atrodo, kelių tarnyba, kuri uždraudė tiesti elektros kabelius kelio apsaugos zonoje. Ir pasiūlė mums tartis su privačiais sklypų savininkais.
Aš sunkiai įsivaizduoju 7 kilometrų trasą nuo Rudaminos iki Liepkalnio, kad susitartumėme su privačių sklypų savininkais. Manau, kad tai buvo paskutinė iliuzija, kuri išgaravo.
Ir tiesiog pagalvojome, kad galbūt, jeigu čia mūsų nenori ir nemyli, gal yra kitos šalys, kurios priims tas investicijas“, – kalbėjo A. Paukštys.
Jis taip pat sako, kad, kalbant apie įmonės aukštųjų technologijų parko projektą su Ekonomikos ir Inovacijų ministerija (EIM), buvo tariamasi dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo.
Tuo metu ministerija teigia, kad prašymo „Teltonika“ esą nepateikė. Pasak A. Paukščio, tai nėra tiesa.
„Jūs juokaujat? Kas čia yra per absurdas? Aš neturiu komentarų, jau mes visus metus kaip derinome ir su savivaldybė derinome ir savivaldybė pateikė jiems sąlygas, pagal ką turi būti keičiamas bendras planas. Kiek žinau, tai buvo premjerės įsakymas, kad tas bendras planas būtų pagreitinta tvarka keičiama ir jie dabar pirmą kartą išgirdo?“ – penktadienį žurnalistams kalbėjo A. Paukštys.
I. Šimonytė kalbėjosi su „Teltonikos“ įkūrėju
Garsiai nuskambėjus skandalingai infomacijai apie aukštųjų technologijų parko statybų nutraukimą, kiek vėliau pasisakė Ingrida Šimonytė, laikinai einanti premjerės pareigas.
Pasak jos, nepaisant to, kad svarbiam „Teltonikos“ projektui buvo paskirti žmonės ministerijose, įskaitant ir Vyriausybės kanceliariją, „biurokratinė raidė sugebėjo grumstą po vežimu padėt“.
„Jau šiandien pat mano prašymu buvo aptarti ir sutarti sprendiniai, kurie panaikins ginčą tarp kelių ir kabelių.
Kalbėjausi ir su p. A. Paukščiu. Ilgai esam pažįstami ir manau, kad bendraminčiai. Didžiuojuosi tuo, ką Teltonika yra sukūrusi ir jų ambicija. Apgailestauju, kad neindikavo savo susikaupusio rūpesčio man asmeniškai, tikrai galėjo. Bet kadangi visada problemas sprendžiu, tai sprendžiam ir šitą. Dalis sprendimų jau aiškūs“, – teigė ji.
I. Šimonytės teigimu, kitos temos bus aptartos pirmadienį su visomis susijusiomis ministerijomis, įmonėmis ir Vilniaus miestu.
„Projektas per svarbus ir per brangus, kad kabotų laukdamas gelbėjimo“, – apibendrino I. Šimonytė.
M. Skuodis: problemas sužinojome tik šiandien
susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tik šiandien sužinojo apie bendrovės infrastruktūros problemas. Vis tik jis tikina spręsiantis susidariusią situaciją.
„Apie su keliais ir kabeliais susijusią problemą sužinojome tik šiandien. Tada turėjome apsitarimą. Problema aiški, sprendimas aiškus ir artimiausiu metu tas klausimas, kiek susijęs su mūsų kompetencijos sritimi bus išspręstas“, – penktadienį žurnalistams teigė M. Skuodis .
„Deja, apie problemą sužinojome iš socialinių tinklų“, – pridūrė jis.
„Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pritarė ministrui – apie problemą sužinojo iš spaudos. Jis taip pat pabrėžė, kad „Teltonika“ nesikreipė dėl norimo vykdyti netipinio projekto, todėl siekiant tiesti laidus kelių apsaugos zonoje buvo taikomi standartiniai apribojimai.
„Apie šį projektą ir technines kliūtis sužinojau iš spaudos. Tačiau tą pačią sekundę sureagavome dėl to, kokios kliūtys yra (...) Tai ne pirmas strateginis projektas, kuriam reikia sprendimų. Jeigu tai biurokratinė dalis, tai galima rasti išeičių“, – tvirtino M. Švaikauskas.
„Projekto derinimo stadijoje „Via Lietuva“ nebuvo įtraukta“, – pabrėžė jis.
Sureagavo ir A. Armonaitė
Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas einanti Aušrinė Armonaitė sako, kad jai minėta žinia buvo „nemaloni staigmena“, o į procesus ministerija nežiūrėjo biurokratiškai. Vis tik ji tikina, kad Lietuva dar gali rasti sprendimus šioje situacijoje.
„Arvydui Paukščiui ir grupės „Teltonika“ komandai mano kabineto ir ministerijos durys visada buvo ir yra atviros. Sprendėme problemas, matydami, kai kas nejuda priisimdavom atsakomybę, kartais už procesus, kurie nuo mūsų ir nepriklausė. Gavom technologiją iš Taivano. Sirgom už bendrą reikalą ir niekada nežiūrėjom biurokratiškai“, – savo feisbuko paskyroje teigė A. Armonaitė.
„Dėl to šio ryto žinia man yra nemaloni staigmena. Taip, biurokratija Lietuvoje gyva, taip dabar kiekviena institucija stumsis nuo savęs, kad tik ji neliktų „kraštinė“ ir vienintelė kalta“, – tvirtino ji.
A. Armonaitė pažymėjo, kad geras bei Lietuvai reikalingas projektas „nežus biurokratijoje ir kaltų paieškoje“.
„Realybė yra tokia, kad kai vieni traukia investicijas, kiti suranda 1000 argumentų ir kelių, kodėl jos negali vykti. Aš tikiu, kad jeigu „Teltonika“ norės, Lietuva gali rasti sprendimus. Ir geras reikalingas Lietuvai projektas nežus biurokratijoje ir kaltų paieškoje“, – pabrėžė politikė.
„Litgrid“: elektros tiekimas „Teltonikos“ projektui užtikrintas
Tuo metu elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad elektros tiekimas projektui yra užtikrintas.
Operatorės teigimu, šių metų pradžioje ji buvo išdavusi grupei technines sąlygas prijungti prašomus 58 megavatų (MW) galios įrenginius, o jų projektas suderintas su visomis institucijomis, išskyrus valstybinės reikšmės kelių valdytoją „Via Lietuvą“.
„Nėra kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje. Dėl elektros įrenginių prijungimo „Litgrid“ specialistai aktyviai bendradarbiauja su „Teltonikos“ atstovais jau apie metus, nuolat konsultuoja dėl elektros įrenginių prijungimo, projekto įgyvendinimo“, – teigiama „Litgrid“ komentare.
„Bendrovei 2024 metų sausį išduotos techninės sąlygos prijungti 58 MW galios įrenginių – tiek, kiek buvo prašyta“, – teigė bendrovė.
„Litgrid“ vertinimu, gavus „Via Lietuvos“ suderinimą projekto įgyvendinimą, visiškai realu užbaigti iki 2027 metų.
Tuo metu „Igrnitis“ grupės bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tikina visus projektui reikalingus darbus atliekanti greičiau nei numatyti terminai: projektas suderintas, įranga užsakyta.
„Mes teikiame klientui alternatyvius sprendimus – pasiūlymus, kad pagelbėtume ir užtikrintume energijos tiekimą, kol bus išspręstos problemos su „Via Lietuva“. Mūsų pasiūlymai – alternatyvos turėti reikalingas elektros energijos galias, kurios reikalingos „Teltonikai“ vystant projektą“, – komentare BNS teigė ESO.
Anot įmonės, pasiūlymo įsivesti dujas ir iš jų gaminti elektrą „Teltonika“ atsisakė dėl per mažo našumo, be to, laukiama pastarosios atsakymo dėl pasiūlymo, kaip perskirstyti turimas galias tarp skirtingų objektų, kad „Teltonikai“ būtų suteikta reikalingą 1,8 MW galia.
„Suprantame, kad šie sprendimai nėra ekonomiškai naudingi klientui, bet įstatyminė bazė ir biurokratija apriboja mūsų galimybes atliepti ne tik „Teltonikos“, bet ir kitų klientų poreikius“, – tikina ESO.
Sureagavo ir politikai
„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamyklos, potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas mano, kad nauja Vyriausybė bandys išgelbėti šį projektą.
„Ką prašė investicinio projekto vadovas, tai atrodo elementarūs klausimai ir tiek laiko tęsti biurokratines klajones atrodo nepateisinama. Esu tikras, kad asmenys, kurie bus paskirti ekonomikos ir inovacijų ar energetikos ministrais, matys tai kaip prioritetinį klausimą ir stengsis visais būdais projektą gelbėti“, – Eltai teigė L. Savickas.
„Svarbu, kad tokios situacijos nepasikartotų ateityje“, – pabrėžė jis.
Jis taip pat įvardijo, kad jau kalbėjo telefonu su A. Paukščiu ir numato tolimesnius susitikimus ateityje.
Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas viliasi, kad projektą pavyks tęsti.
„Tikiuosi, kad šis projektas nėra užbaigtas arba sustabdytas ir kad tikrai yra vilties jį atgaivinti, padarius tuos namų darbus, kurių nepadarė ši Vyriausybė“, – BNS penktadienį sakė G. Paluckas.
„Situaciją vertiname, žiūrime, šiek tiek ir patys turime informaciją sukaupę. Tą atsakomybę, kurią tos institucijos, neatlikusios savo namų darbų, taip pat turės pajusti“, – pridūrė jis.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) tvirtina, kad padėjo bendrovei spręsti klausimus dėl sklypų paskirties. Institucijos pranešime tvirtinama, kad „Teltonikai“ pagalba buvo teikiama ir anksčiau, tiek gaunant technologijas, tiek pradedant statyti gamyklų miestelį.
„Ministerija tarpininkavo įmonei derybose su kitomis valstybės institucijomis dėl sklypų, kuriuose kyla gamyklų miestelis, žemės paskirties keitimo ir nuomos. Pastaruoju metu pavyko išspręsti klausimą dėl sklypo, kuriame šiuo metu yra Valdovų rūmų sandėlis ir jo iškėlimo. Dėl kitų sklypų sprendimai daromi Vilniaus miesto savivaldybėje, kuriai priklauso žemė“, – rašoma Eltai perduotame ministerijos komentare.
„EIM per pastaruosius kelerius metus padėjo „Teltonikos“ įmonių grupei gauti lustų gamybos technologijas iš Taivano ir pradėti statyti savo gamyklų miestelį. Procesas vyko, pirmosios gamyklos Liepkalnyje statomos“, – tvirtinama tekste.
Anot EIM, dar 2022 m. gruodį buvo pasirašyta sutartis su „Teltonika“, kuria projektui suteiktas specialusis statusas, leidžiantis greičiau įsikurti ir pradėti veiklą.
Ministerija primena, kad pagal Investicijų įstatymą „Teltonika“ iki 2027 m. pabaigos įsipareigojo Vilniaus mieste įgyvendinti savo projektą. Tačiau, nors A. Paukštys teigia, kad projektas neturės reikiamo elektros tiekimo iki 2027 m., „Teltonika“, pasak EIM, nesikreipė dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo.
„EIM nėra priėmusi jokio sprendimo dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo. Dėl to ministerija nėra gavusi oficialaus įmonės prašymo, nors prašė tai padaryti. Bendrovė šiuo klausimu konsultavosi tik neoficialiai. Įstatymai griežtai reglamentuoja sutarčių pratęsimą. Oficialiai gavusi įmonės prašymą ministerija toliau dės visas pastangas sutarčiai pratęsti“, – aiškinama tekste.
V. Janulevičius: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ELTAI teigė, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas Lietuvai skirti daugiau pastangų bei resursų ekonomikos vystymui.
„Tai mes turime pradėti nuo savęs, nuo Lietuvos, mažinti biurokratiją, greitinti sprendimus. Jei mes miegosime ir tikėsimės, kad kažkas viską čia puikiai padarys, o mes tik visa tai perskirstysime arba apmokestinsime daugiau uždirbančius, ir mūsų problemos išsispręs, tai galiu pasakyti, kad jos tik pagilės“, – penktadienį Europos parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje kalbėjo V. Janulevičius.
„Labai nesinorėtų, kad Lietuva pavirstų viena iš tokių globalių pietų valstybė, kuri, sužavėta ES dotacijomis, pinigais, užmigo, ir nesivystė pati toliau“, – pridūrė jis.
Per mažai investuojama į inovacijas
LPK vadovo teigimu, problema yra ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES) – globalioje rinkoje reikšmingai kritęs konkurencingumas. Pasak jo, tai buvo nulemta pasirinkimo mažiau investuoti į inovacijas ir daugiau reguliuoti ekonomiką, plečiant biurokratinį aparatą.
„Europos Sąjunga ir per daug biurokratizuota. Mūsų, pramoninkų manymu, mes per mažai investuojame į tyrimus, mes per daug susikoncentravome ties savo klasikiniais dalykais ir kai kur mes nubėgome per daug nuo fizinio gamybos konkurencingumo – pramoninių prekių“, – penktadienį Europos parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje kalbėjo V. Janulevičius.
Pasak pramonininkų atstovo, Europoje įprastai vengiama investuoti į rizikingesnes inovacijas bei tyrimus. Jo pateiktais duomenimis, didžiosios ES šalys moksliniams tyrimus skiria vos 2,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai tuo tarpu JAV skiria 3,5 proc., o Kinija – 5 proc.
„Kad ir kaip būtų sunku pasakyti, bet Kinija, su savo valstybiniu sektoriumi, ir Jungtinės Amerikos valstijos yra atviresnės rizikoms bandyti ir investuoti į mokslinius tyrimus“, – teigė jis.
„Mūsų skirtumai, atotrūkis susiformavo dėl to, kad mes per toli biurokratizavome, neinvestavome į inovacijas ir užmigome ant savo laurų“, – akcentavo LPK prezidentas.
V. Janulevičiaus teigimu, per paskutinius 2 metus net 36 kompanijos paliko ES ir išsikėlė į JAV, kurių tarpe buvo 9 milijardinės įmonės. Pasak jo, tam įtakos turėjo ir reikšmingai išaugusios energetikos kainos, kurios kelis kartus didesnės nei JAV ar Kinijoje.
„Pas mus 2-3 kartus aukštesnės energetikos kainos, lyginant su JAV. Mums reikia švarios, žalios bei prieinamos kainos, nes kitu atveju pramonė, stambioji pramonė, tiesiog neturi galimybių vystytis“, – aiškino verslininkas.
„Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parką Liepkalnyje planuota pastatyti iki 2028 m.
Taip pat skaičiuojama, kad bendros investicijos į „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parką turėjo siekti keletą milijardų eurų.
