Lietuvos apeliacinis teismas kovo 31 dieną priėmė nagrinėti Gintaro ir Eglės Marcinkevičių prašymą pripažinti, kad bendrovių „Maxima grupė“ ir „Franmax“ ieškinys turi būti nagrinėjamas Baltarusijos, o ne Lietuvos teismuose.
„Maximos grupės“ ir „Franmax“ ieškinį nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas (VAT) 2015 metų gruodžio 5 dieną Gintaro ir Eglės Marcinkevičių prašymą atmetė, o vėliau atsisakė priimti jų skundą - anot teismo, prašymas dėl bylos teismingumo buvo atmestas teisėjo rezoliucija, o pagal Civilinio proceso kodeksą ji nėra skundžiama.
Apeliacinis teismas pastarąjį VAT sprendimą panaikino ir nutarė, kad skundas yra priimtas ir bus nagrinėjamas apeliacine tvarka. Anot teismo, sprendžiamas ne nacionalinio teismingumo, o tarptautinės jurisdikcijos klausimas, todėl Civilinio proceso kodeksas turėtų būti aiškinimas plačiau.
„Teismo procesinio sprendimo, kuriuo sprendžiamas ginčas dėl tarptautinės jurisdikcijos, turėtų būti tikrinamas instancine tvarka, kadangi tokiu būdu išsprendžiamas klausimas, ar nėra užkertamas kelias bylos nagrinėjimui Baltarusijos teismuose pagal valstybių pasirašytos dvišalės teisinės pagalbos sutarties nuostatas (...) Teismas užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia turi išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą“, - rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
„Maxima grupė“ ir „Franmax“ kaltina Marcinkevičius ir jų Baltarusijoje įsteigtą prekybos tinklą „Mart Inn“ neteisėtu „Maxima“ tinklo koncepcijos pasisavinimu ir verslo plėtros planų Baltarusijoje sužlugdymu. Teigiama, kad M. ir G. Marcinkevičiai, anksčiau užėmę aukštas pareigas su „Maxima“ susijusiose bendrovėse, galbūt neteisėtai pasisavino informaciją apie prekybos tinklo koncepciją, kitą intelektinę nuosavybę ir įvarius duomenis, kurie buvo panaudoti kuriant ir plėtojant parduotuvių tinklą „Mart Inn“.
„Maximos grupė“ prašo iš Marcinkevičių ir bendrovės „Mart Inn Food“ solidariai priteisti 242 mln. eurų, o „Franmax“ - 45,3 mln. eurų.
Marcinkevičiai kaltinimus neigia - anot jų, „Maximos grupės“ ieškinys dėl neva padarytos žalos neturi pagrindo. Be to, anot jų, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti reiškiamas vadovaujantis Baltarusijos ir Lietuvos dvišale sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, pagal „Mart Inn Food“ registruotos adresą, kadangi daugumos įrodymų buvimo vieta yra būtent Baltarusijoje.
Pagrindinio „Vilniaus prekybos“ grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus pernai rugsėjį paskelbtoje „VP Baltojoje knygoje“ atskleidžiama, kad „Maxima“ turėjo planų plėstis Baltarusijos rinkoje, tačiau jie nebuvo įgyvendinti, o tinklą šioje šalyje įsteigė iš grupės valdymo pasitraukę Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai, kurie vis dar yra smulkieji grupės akcininkai
2015-ųjų vasaros pradžioje M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M.Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekybos“ grupė kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
