Apeliacinis teismas vasario 27 dieną pripažino, kad „Let's Jet“ ir „Hak Air“ 2013-ųjų birželio papildomas susitarimas dėl orlaivio „CRJ-200LR“ pirkimo-pardavimo už 8,5 mln. JAV dolerių yra galiojantis, o buvusi pirkėja turi reikalavimo teisę į 4 mln. JAV dolerių jos sumokėtą avansą ir 1,2 mln. dolerių palūkanų.
Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 metų rugpjūčio 26 dienos sprendimą.
„Teismas nenustatė, kad atsakovė („Hak Air“ – BNS) būtų tyčia ir sąmoningai ieškovei („Let's Jet“ – BNS) pateikusi melagingą informaciją ar nutylėjusi tam tikrą informaciją, kuri turėjo įtakos ieškovės apsisprendimui sudaryti (...) susitarimą“, – nusprendė Apeliacinis teismas.
„Let's Jet“ teismui aiškino, kad sudarant susitarimą dėl orlaivio su „Hak Air“ bendrovės atstovas apgavo „sąmoningai pateikdamas melagingą informaciją tiek dėl jo atstovaujamų subjektų teisinio statuso, tiek dėl „Hak Air“ realių ketinimų ir galimybių vykdyti įsipareigojimus, susijusius su orlaivio įsigijimu“.
Anot bendrovės, 2013-ųjų balandžio ketinimų protokolas dėl lėktuvo pirkimo–pardavimo, pagal kurį sumokėtas avansas, buvo sudarytas su Nigerijos piliečio atstovaujama Britų Mergelių Salų bendrove „Haglag Inc.“, kuri realiai neegzistavo, o papildomu susitarimu jos įsipareigojimus perėmusi „Hak Air“ 2012–2018 metais neveikė ir neturėjo beveik jokio turto, todėl lėktuvo pirkti negalėjo.
Anot „Let's Jet“, ji buvo apgaule įtraukta į sandorių schemą bei iš esmės suklydo dėl jų esmės ir turinio, o dėl papildomo susitarimo patyrė didelių nuostolių, nes turėjo sumokėti 3,6 mln. JAV dolerių netesybas pirminei orlaivio pardavėjai įmonei „Hansel Prime“ bei 4 mln. JAV dolerių – „Hak Air“.
„Apgaulė prieš ieškovę („Let's Jet“ – BNS) buvo panaudota siekiant išskraidinti orlaivį į Nigeriją ir išvengti priešpriešinių prievolių vykdymo. „Hak Air“ nevykdė jokios veiklos ir neturėjo turto, taigi, nebūtų galėjusi atsiskaityti už orlaivį“, – teismui aiškino „Let's Jet“.
Tuo metu „Hak Air“ teismui aiškino, kad „Let's Jet“ net neieškojo ir netikrino, ar „Haglag“ egzistavo.
„Net jeigu dalis sandorio, kuriame yra minima „Haglag“, būtų laikoma negaliojančiu, tai nereiškia, kad visas sandoris negalioja, ir, nepaneigia tarp ieškovės („Let's Jet“ – BNS) ir atsakovės („Hak Air“– BNS) užsimezgusių ikisutartinių santykių, nes po papildomo susitarimo toliau vyko aktyvios derybos (...) iki pat 2013 metų spalio mėnesio, kuomet ieškovė jas neteisėtai nutraukė“, – teismui teigė „Hak Air“.
„Byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovė („Hak Air“ – BNS) prieš ieškovę („Let's Jet“ – BNS) panaudojo apgaulę. (...) Nenustatyta, jog atsakovė būtų nepateikusi ar nuslėpusi reikšmingą informaciją ir duomenis“, – nusprendė teismas.
Bendrovės teismuose dėl šio sandorio bylinėjosi ir anksčiau – jos ginčijosi dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, avanso grąžinimo, nuostolių atlyginimo.
BNS anksčiau rašė, kad 2021-ųjų gegužę Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad „Let's Jet“ turi grąžinti „Hak Air“ 4 mln. JAV dolerių, kuriuos Nigerijos bendrovė sumokėjo kaip avansą, ir 1,2 mln. JAV dolerių palūkanų. Apeliacinis teismas 2023-iųjų balandį šią nutartį paliko nepakeistą.
2023 metų birželį Apeliacinis teismas atmetė Lietuvos įmonės prašymą atnaujinti procesą dėl naujų įrodymų – „Hak Air“ 2012-2018 metų finansinių ataskaitų, neva įrodančių, kad Nigerijos bendrovė neketino pirkti lėktuvo, o sumokėdama avansą tik bandė nesąžiningai konkuruoti.
Be to, 2023 metų liepą Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad 4,7 mln. eurų žalą „Hak Air“ dėl neįvykusio sandorio privalo solidariai atlyginti „Let‘s Jet“ kontroliavusi Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ antrinė orlaivių nuomos įmonė „AviaAM Leasing Service Centre“ ir jos vadovas Tadas Goberis – „AviaAM Leasing“ anksčiau kontroliavo „Let‘s Jet“ .
Įmonės 2013 metų balandį pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo „Hak Air“ už 8,5 mln. JAV dolerių iš „Let's Jet“ ketino pirkti lėktuvą CRJ-200LR. Nigerijos įmonė sumokėjo 4 mln. JAV dolerių avansą, o likusią sumą įsipareigojo padengti iki 2014-ųjų birželio.
Tačiau pirkėja 2013-ųjų rugpjūtį paparašė, kad orlaivyje būtų sumontuota 80 tūkst. JAV dolerių vertės aukšto dažnio radijo įranga, būtina skrendant tiesiausiu keliu iš Nigerijos į Europą – per Sacharos dykumą, o „Let's Jet“ sutiko tai padaryti, jeigu „Hak Air“ sumokės visą kainą už lėktuvą arba pateiks banko garantiją.
Lietuvos įmonė, įtarusi, jog „Hak Air“ gali nesumokėti likusios sumos, ketinimų protokolą vienašališkai nutraukė ir nepristatė lėktuvo pirkėjai, bet teismas pripažino, kad ji elgėsi nesąžiningai.
Teismams pripažinus, jog „Let's Jet“ yra atsakinga už nepasirašytą pagrindinę sutartį ir privalo Nigerijos įmonei grąžinti avansą su palūkanomis, priteistas sumas šiuo metu išieško antstolis. Paskutinį kartą Vilniaus oro uoste saugomą lėktuvą aukcione bandyta parduoti už 1,36 mln. eurų.
Registrų centro duomenimis, vienintelė „Let's Jet“ akcininkė yra Estijos bendrovė „Bestmax“, o galutinis jos naudos gavėjas – „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko Gedimino Žiemelio patarėjas Vladas Bagavičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
