Metų pabaigoje įmonės įprastai planuoja kitų metų biudžetus – įskaitant rinkodarai ir rėmimui skiriamas lėšas. Į aktualius klausimus apie įvairius rėmimo teisinius ir finansinius aspektus atsako teisės advokatas, advokatų kontoros „Magnusson“ asocijuotas partneris Audrius Biguzas.
Kas gali būti paramos gavėju? Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas numato, kad paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios ir biudžetinės įstaigos bei kitos įstatymo 7 straipsnyje numatytos organizacijos. Beje, paramos gavėju tampama tik Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatyta tvarka (15 straipsnis) įgijus paramos gavėjo statusą. Ar organizacija turi tokį statusą ir gali gauti paramą, galima pasitikrinti čia.
Kokios mokesčių lengvatos suteikiamos paramą teikiančioms įmonėms? Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisę teikti tik paramą turintys mokesčio mokėtojai gali iš pajamų atskaityti visas išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai. Tokiu atveju iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti paramai skirtas išmokas (įskaitant perleisto turto bei suteiktų paslaugų vertę) – tačiau jos negali būti didesnės kaip 40 procentų sumos, apskaičiuotos iš mokesčių mokėtojo pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus paramą bei ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius). Pavyzdžiui, įmonė per ataskaitinį laikotarpį gavo 1 mln. Lt pajamų, iš jų – 200 tūkst. Lt sudaro neapmokestinamosios pajamos ir leidžiami atskaitymai. Ši įmonė turi galimybę du kartus iš pelno atskaityti paramai skirtas išmokas, jei jos neviršija (1.000.000-200.000) X 0,4 = 320 tūkst. Lt (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį) ir tokiu būdu sumažinti pelno mokestį net 2 X 320.000 X 0,15 = 96 tūkst. Lt.
Kaip ir kada reikia deklaruoti suteiktą paramą? Paramos teikėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 dienos privalo pateikti paramos teikimo metinės atskaitos formą. Joje turi būti nurodyti konkretūs paramos gavėjai, per ataskaitinį laikotarpį suteiktos paramos tipas (materialinės vertybės, piniginės lėšos ir t.t.) ir jos vertė. Nuo to momento, kai vienam paramos gavėjui suteiktos paramos vertė per laikotarpį nuo kalendorinių metų pradžios viršija 50 000 Lt, atsiranda prievolė teikti mėnesines ataskaitas (iki kito mėnesio 15 dienos). Atitinkamai ataskaitas teikia ir paramos gavėjai.
Jei įmonė skiria paramą sporto šakos federacijai ir nori naudoti sportininko atvaizdą savo rinkodaros reikmėms – ar tam pakanka pavyzdžiui federacijos rėmimo sutarties? Teisiniu požiūriu tokia rėmimo sutartis nėra pakankama – reiktų sudaryti asmeninę sutartį dėl įvaizdžio naudojimo su konkrečiu sportininku. Joje turėtų būti numatyta teisė rėmėjams naudoti sportininko atvaizdą savo prekių ir paslaugų reklamoje. Be to, egzistuoja galimybė pasirašyti rėmimo sutartį su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu – tai svarbu siekiant išspręsti klausimus dėl olimpinių simbolių (olimpinių žiedų, olimpinės vėliavos, olimpinio himno ir panašiai) naudojimo rinkodaroje: jų naudoti nėra leidžiama be Lietuvos tautinio ar tam tikrais atvejais net ir Tarptautinio olimpinio komiteto leidimo.
