Pasak Šarūno Keserausko, tai ypač svarbu, kad krizei pasibaigus neatsirastų ar nepadidėtų privilegijuotoje padėtyje atsidūrusių ūkio subjektų rinkos galia, kai prastesnėje padėtyje buvę jų konkurentai patyrė didelių nuostolių ar net buvo priversti pasitraukti iš rinkos.
Tačiau nesutinkantiems su Vyriausybės sprendimais dėl nevienodų verslo sąlygų karantino metu ir manantiems, kad jie pažeidžia Konstituciją, jis siūlo atsakymų ieškoti Konstituciniame Teisme.
„Jeigu ilguoju laikotarpiu susiformuotų toks rinkos galios pokytis, jis būtų itin žalingas vartotojams, kurie už prekes ir paslaugas būtų priversti mokėti daugiau“, – komentare BNS sakė tarybos pirmininkas, paprašytas pakomentuoti, ar Vyriausybės sprendimai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos.
„Atkreipėme abiejų Vyriausybių dėmesį, jog tiek, kiek tai leidžia su sveikatos apsauga susijusios aplinkybės, būtina užtikrinti, kad veiklos apribojimai būtų proporcingi ir nesuteiktų nepagrįstų privilegijų vieniems ūkio subjektams, diskriminuodami kitus“, – tvirtino Š. Keserauskas.
Jis pabrėžė, kad Konkurencijos įstatymas nesuteikia tarybai kompetencijos vertinti Vyriausybės sprendimų dėl karantino sąlygų teisėtumo, nes tai nagrinėja Konstitucinis Teismas.
Jis pabrėžė, kad Konkurencijos taryba yra sulaukusi skundų ir paklausimų dėl nevienodų verslo sąlygų prekyboje karantino metu, todėl ji jau nagrinėja, ar teisės aktai neriboja sąžiningos konkurencijos.
Konkurencijos tarybos vertinimo prašančių „darbiečių“ frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna sako, kad draudimas veikti turgavietėms ir parduotuvėms prekybos ir pramogų centruose yra konkurencijos pažeidimas.
Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio teigimu, maisto prekių parduotuvės dažniausiai prekiauja ir kitomis prekėmis, kuras siūlo specializuotos parduotuvės, pavyzdžiui, buitinė technika, drabužiai, kosmetika.
„Tad įsigaliojus nutarime nustatytiems draudimams galimai buvo apribota konkurencija, nes pagal nutarime nustatytus reikalavimus smulkusis ir vidutinis verslas – mažos prekyvietės irkitos specializuotos parduotuvės neturi galimybės ir vienodų sąlygų konkuruoti rinkoje sudideliais prekybos centrais”, – pranešime sakė A. Mazuronis.
Nuo gruodžio vidurio turgavietėse leidus prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad tokie suvaržymai yra diskriminaciniai.
Pasak jos, nėra sąžininga, kai prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, o turgavietėse – tik maistu. Ji tvirtino, kad turgavietėse yra daug mažesnė grėsmė nei parduotuvėse.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra pareiškusi, kad ne pirmo būtinumo prekėmis dabar gali būti prekiaujama, tačiau be tiesioginių kontaktų – įrengus bekontaktį atsiėmimo punktą, internetu ar telefonu užsakytas prekes galima pristatyti į namus ar atsiimti punktuose.
Seimas sausio pradžioje paprašė Vyriausybės mažiau riboti smulkųjį verslą ir laikantis karantino reikalavimų leisti jam atnaujinti veiklą.
Z. Sorokienė BNS yra teigusi, kad į prekyvietes po pirmojo karantino negrįžo apie 15-20 proc. prekeivių.
