Neseniai Mokesčių inspekcija pasigyrė, jog savo teritoriniams padaliniams rekomendavo "bendraujant su mokesčių mokėtojais vadovautis turinio viršenybės prieš formą, teisingumo, protingumo principais". Tačiau faktai rodo, kad šių principų taikymas priklauso nuo mokesčių inspektorių asmeninio požiūrio į įstatymą, vertybių ir nuomonės apie valstybės piliečius.
Prieš porą metų "Vakarų ekspresas" rašė, kad Lietuvoje galioja tokie įstatymai, pagal kuriuos, žmogus privalo sumokėti mokesčius net ir nuo negautų pajamų. Tokios absurdiškos situacijos įkaite tapo viena klaipėdietė, paveldėjusi žuvusios mamos nekilnojamąjį turtą, kuriam įsigyti velionė buvo paėmusi paskolą iš banko.
Prisiminė po metų
Neturėdama galimybės išlaikyti jai nereikalingo nekilnojamojo turto ir dar už jį mokėti paskolą, moteris būstą pardavė nepraėjus trejiems metams nuo jo paveldėjimo, tačiau už tokią pačią kainą, už kurią ir įsigytas.
Paveldėtoja buvo įsitikinusi, kad valstybei nereikės mokėti pajamų mokesčio, nes turtas nebuvo parduotas už didesnę nei įsigijimo kainą. Tačiau nuėjusi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ji išgirdo, kad turės sumokėti mokestį nuo skirtumo tarp Registrų centro nustatytos vidutinės rinkos kainos, kuri buvo 40 000 litų mažesnė, ir pardavimo kainos, t. y. VMI pareikalavo, kad pajamų mokestis būtų sumokėtas ir nuo bankui grąžintos skolos, nes tai esą irgi yra moters gautos pajamos.
Susirašinėjimai su VMI nedavė jokių rezultatų, kol viena Klaipėdos apskrities VMI darbuotoja į šią situaciją pažiūrėjo ne tik pro įstatymo raidę ir pritaikė nuostatą, kad mokesčius moteris gali sumokėti tik nuo realiai gautų pajamų - pinigų, kurie liko atskaičiavus per metus sumokėtas paskolos įmokas bankui. Taigi paveldėtoja 2008 metais VMI nurodytą sumą sumokėjo ir manė, jog valstybei nebėra skolinga.
Tačiau šiemet moteriai pateikus 2008-ųjų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, VMI pareikalavo patikslinti 2007 metų deklaraciją, nors ji jau buvo patvirtinta ir pagal ją grąžinta mokesčio permoka. Taip pat pareikalauta sumokėti už minėtą sandorį dar beveik 5000 litų. Motyvuodama šia skola, VMI negrąžino moteriai priklausiusios apie 1 400 litų gyventojų pajamų mokesčio permokos.
Po šio akibrokšto moteris kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, kurios atsakymo tebelaukia.
"Palikimo galėjo atsisakyti"
VMI balandžio pabaigoje išplatinus pranešimą spaudai, jog apskričių mokesčių inspekcijoms pateikė rekomendacijas "bendraujant su mokesčių mokėtojais vadovautis turinio viršenybės prieš formą, teisingumo, protingumo principais, įtvirtintais Mokesčių administravimo įstatyme", "Vakarų ekspresas" pasiteiravo, ar šiuo atveju galima tikėtis, jog mokesčių inspektoriai, nagrinėdami minėtos klaipėdietės prašymą, vadovausis minėtaisiais principais.
VMI Teisės departamento direktorė Vilma Vildžiūnaitė buvo kategoriška: "Šiuo atveju gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas aiškinamas vadovaujantis tai reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, o mokesčių mokėtoja siekia paneigti teisės aktų reikalavimus, pavyzdžiui, turto vertės nustatymą Registrų centro taikoma metodika."
Anot V. Vildžiūnaitės, kai mokestis apskaičiuojamas taikant turinio viršenybės prieš formą principą, VMI "atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, išsiaiškina tikruosius sandorių sudarymo tikslus, dalyvių tarpusavio ryšius, ketinimus ir neatsižvelgdama į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, mokestį apskaičiuoja vadovaudamasi veiklos turiniui taikomomis apmokestinimo taisyklėmis. <...>Administruojant mokesčius vadovaujamasi ne tik turinio viršenybės prieš formą principu, bet ir teisingumo bei visuotinio privalomumo principu. Kadangi gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo paaiškinimas mokesčių mokėtojai pateiktas laikantis teisės aktų normų, o mokesčių mokėtoja siekia jo nemokėti motyvuodama asmeninėmis problemomis, nėra pagrindo taikyti išvardintus mokesčių administravimo principus", - tvirtina VMI atstovė.
Ji pabrėžė, kad "mokesčių mokėtoja, paveldėjusi nekilnojamąjį turtą kartu su susijusiomis skolomis, turėjo teisę atsisakyti palikimo."
Jau galima rinktis
VMI atstovė "Vakarų ekspresą" taip pat informavo, kad Finansų ministerija įvykdė prieš dvejus metus "Vakarų ekspresui" duotą pažadą, jog Vyriausybei bus pateikti teisės aktų pakeitimai, kurie leis paveldėtojui rinktis - naudoti Registrų centro nustatytą vidutinę kainą ar individualų turto vertinimą.
"Paveldėto turto įvertinimo bei įsigijimo kainos nustatymo metodika, numatanti galimybę įpėdiniui pasirinkti individualų turto vertinimo būdą, taikoma tik nuo 2007 m. spalio 1 d., Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 989 pakeitus 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 nustatytas Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisykles. Tačiau "atgal" ši norma netaikoma", - rašoma atsakyme.
"Galimi ir konkretesni reikalavimai"
Kęstutis STANKEVIČIUS, "K.A.S. Lawyers" teisininkas:
Situacija yra gana paini, tačiau akivaizdu, kad mokesčių administratorius moteriai nenuosekliai aiškino mokesčių mokėjimo tvarką bei dydžius. Nors pagal Mokesčių administravimo įstatymo 12 str. 1 d. apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, suderinusi su Finansų ministerija teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau to paties str. 2 d. pažymima, kad apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios. Tokiais teiginiais suponuojama nuomonė, kad mokesčių administratorius teikia aiškinimus mokesčių administravimo klausimais, tačiau mokesčių mokėtojai neprivalo jomis vadovautis, nes toks nuomonės išreiškimas neturi teisės akto galios. Kyla klausimas, ar tuomet mokesčių administratorius yra pajėgus atsakyti už savo klaidingą mokesčių aiškinimą?
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, šį ginčą būtų galima išspręsti kreipiantis įstatymų nustatyta tvarka į teismą. Šiuo atveju galbūt reikėtų kelti ne tik turinio viršenybės prieš formą, teisingumo ir protingumo principų paisymo klausimą, bet ir suformuluoti konkretesnių reikalavimų - pavyzdžiui, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 36 str. reikalauti laiku grąžinti mokesčių permoką ir taip toliau.
Martynas VAINORIUS
