Nuo šių metų sausio mamos, išauginusios penkis ir daugiau vaikų, įgijo teisę gauti antrojo laipsnio valstybines pensijas. Tai būtų gera žinia, jeigu ne absurdiški reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint jas gauti.
Norėdamos gauti apgailėtiną 400 litų didesnę pensiją daugiavaikės mamos privalo nueiti vargo kelius: kaip Stalino laikais parašyti savo gyvenimo aprašymą nuo pat gimimo, pateikti visų ir būtinai dorai išaugintų vaikų gimimo liudijimus ir charakteristikas. O Seimo nariams ir teisėjams padidinti algas beveik 2 tūkst. Lt užteko tik politikų įgeidžio.
Teks įrodinėti
Skaičiuojama, kad mamų valstybinėms pensijoms per metus prireiks apie 30 mln. litų. Jas gaus tik tos mamos, kurių kandidatūras pateiks savivaldybės, o Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos joms pritars.
Šešis vaikus išauginusiai Birutei Beinarienei valstybine pensija rūpintis dar anksti, tačiau ji teigė, kad klumpės, kurias daugiavaikėms šeimoms paruošė valdininkai, yra per kietos. „Visa tai girdint, darosi graudu, – sakė B.Beinarienė. – Visas šeimas, kurios nesirūpina vaikais, valdininkai žino. Tad kokių jiems reikia įrodymų iš tų, kurie išleido savo vaikus į gyvenimą.“ Moteris baiminasi, kad jeigu nebus atšaukta tvarka, po kelerių metų jai irgi teks pereiti popierizmo džiungles. Augindama vaikus B.Beinarienė Kauno radijo gamyklos konstruktorių biure sukaupė vos poros dešimčių metų darbo stažą, tad jos pensija bus niekingai menka.
Kad B.Beinarienė užaugino dorus vaikus, žino ne tik jos artimieji, bet ir visa Lietuva: penki iš jų yra profesionalūs muzikantai. Vyresnėlis Robertas, obojininkas, groja ansamblyje „Muzica humana“, Karolina – pirmuoju smuiku griežia Kauno styginių instrumentų kvartete, Klementina, irgi smuikininkė, groja Kauno simfoniniame orkestre, Gertrūda neseniai baigė alto magistrantūros studijas Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, o jaunėlis Martynas pas prof. Vladimirą Prudnikovą studijuoja solinį dainavimą. Tik Paulius, nors puikiai groja gitara ir turi gražų balsą, tapo informacinių technologijų specialistu ir tvarko Kauno zoologijos sodo kompiuterinį ūkį.
B.Beinarienė sakė, kad vaikai paveldėjo senelio, buvusio Kauno arikatedros bazilikos vargonininko, kompozitoriaus Pranciškaus Beinario genus. Kauno burgundiškojo choro vadovė Danguolė Beinarytė taip pat kilusi iš šios giminės.
Kokių dar charakteristikų reikia tokiai šeimai? „Bijau pagalvoti, kokį pažeminimą patirs mano vaikai, prašydami darbdavių charakteristikų“, – atsiduso B.Beinarienė.
Skandina popieriuose
66-erių jonaviškės daugiavaikės motinos Onos Silajevos pensija rūpinasi kaimynė Aurelija Buitvidienė. „Ponia Ona užaugino šešis vaikus. Keturi iš jų gyvena užsienyje, – sakė moteris. – Kad gautų valstybinę pensiją, iš jos ir visų kitų pensinio amžiaus daugiavaikių motinų reikalaujama pristatyti daugybę dokumentų.“
Kiekvienas pretendentas į didesnę pensiją turi pristatyti prašymą, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, gyvenimo aprašymą nuo pat gimimo, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą darbingumo pažymą, visų vaikų charakteristikas iš mokymo įstaigų arba darbdavių, o jeigu nedirba ir nesimoko – iš seniūnijų, visų vaikų gimimo liudijimus ir jų kopijas, kažkodėl tik dukrų santuokos liudijimus ir jų kopijas, mirusių vaikų mirties liudijimus ir jų kopijas, kitus dokumentus, įrodančius giminystės ryšius, ir jų kopijas.
„Mūsų nuomone, daugelis reikalavimų yra absurdiški. Dokumentų susidaro labai daug. Užsienyje gyvenantiems vaikams charakteristikas gauti sudėtinga. Be to, jas reikia išversti į lietuvių kalbą. Tai brangu. Seniūnija dar pareikalavo, kad ponia Ona pristatytų ne bet kokias, o „rimtų“ firmų charakteristikas. Visi žino, kad užsienyje daug lietuvių dirba sezono darbus pas ūkininkus. Ar tai „rimtos“ firmos? – dalijosi karčia patirtimi A.Buitvidienė. – Valstybė skiria pensiją motinai už tai, kad ji pagimdė ir užaugino daugiau kaip penkis vaikus. Kokią turi teisę valdininkai reikalauti įrodymų, kur ir kaip gyvena jau suaugę, nuo motinos nepriklausantys vaikai? Jeigu valstybė motinoms neturi pinigų, tegul naikina įstatymą, o ne tyčiojasi iš senyvo amžiaus žmonių.“
„Tam, kad gautum varganus 400 litų, kurie, sutikime, šiandien negali iš esmės pakeisti gyvenimo kokybės, senyvas žmogus verčiamas lakstyti iš vienos įstaigos į kitą ir rinkti krūvas popierių, kad įtikintų valdininkus, kad jo vaikai dori“, – antrina Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ narė Skaidrė Vainikauskaitė.
„Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“ turėtų patikrinti, ar tas žmogus dirba ir moka mokesčius, policija – ar jis nėra nusižengęs, Vaikų teisių apsaugos tarnyba – ar tėvams neapribotos tėvystės teisės. Na, galbūt ir Nekilnojamojo turto kadastrų ir registrų įmonė, – dėstė savo požiūrį S.Vainikauskaitė. – Dabar daugiavaikės šeimos į valdžios akiratį patenka tik tada, kai nutinka kas nors blogo. O kol viskas gerai – gyvenk kaip išmanai.“
Beje, ne visos daugiavaikės šeimos, kurios rūpinasi dokumentais, žino, jog Valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnyje parašyta, kad per vienus kalendorinius metus negali būti skirta daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Vadinasi, iš visų daugiavaikių mamų, kurios pateiks dokumentus gauti pensiją, bus atrinktos tik 45 labiausiai nusipelniusios. Kitoms teks palaukti kitų metų ir vaikų charakteristikomis rūpintis iš naujo, nes jos galioja tik du mėnesius.
Rašo patys
Valstybinę pensija turi teisę gauti ir telšiškio Juliaus R. mama. Ji išaugino penkis sūnus ir vieną dukrą. Kadangi mama namie augino vaikus, jai trūksta būtinojo darbo stažo, tad gauna vadinamąją socialinę pensiją – 360 litų. 400 litų priedas jai būtų nemaža parama.
Julius teigia, kad iškart po naujųjų metų vaikai suskubo rūpintis dokumentais. Mamos gyvenimo aprašymą kūrė visa šeima – į aštuntą dešimtį įkopusiai moteriai teko prisiminti visas savo gyvenimo smulkmenas nuo pat gimimo, juk to reikalauja įstatymas. „Buvo visai smagu. Surašėme storiausią romaną, dabar galėsime savo vaikams palikti“, – šmaikštauja Julius.
Juokai baigėsi, kai visiems šešiems vaikams teko gauti charakteristikas. Lengviausiai ją gavo valstybinėje įstaigoje dirbanti sesuo, dviem broliams statybininkams gana ilgai teko įkalbinėti darbdavius, nes jie kratėsi šio darbo. Kaime gyvenančiam broliui ją parašė seniūnas. „Aš dirbu pagal patentą, tad charakteristiką parašiau pats. O ką daryti? Kebliausia charakteristikas gauti Škotijoje gyvenančiam jaunyliui. Jis dirba padieniu darbininku ūkiuose, fabrikuose. Kai užsimena apie charakteristikas, darbdaviai ima šypsotis ir nė piršto nepajudina. Tad nežinau, ar mums pavyks išrūpinti mamai didesnę pensiją“, – guodėsi Julius.
Tėčiai diskriminuojami
Lietuvos Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad šeimoje ir mama, ir tėtis turi lygias teises, tačiau pagal įstatymą 400 litų valstybinę pensiją gali gauti tik mamos, o tėčiai – ne. Statistikos departamento duomenimis, šiandien Lietuvoje yra 20 tūkstančių mamų, užauginusių penkis ir daugiau vaikų. Kiek šalyje yra daugiavaikių tėčių, niekas nė nebandė skaičiuoti.
„Šis įstatymas tėvo vaidmenį šeimoje labai sumenkino. Visiškai neatkreiptas dėmesys į tai, kad formuojantis vaiko asmenybei tėvas, kaip ir mama, daro didelę įtaką ir kad tėvas geba išlaikyti šeimą bei išauklėti dorus vaikus“, – teigė keturių vaikų mama S.Vainikauskaitė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, einančios Lygių galimybių kontrolieriaus pareigas, Editos Žiobienės nuomone, ši įstatymo norma galimai diskriminuoja tėčius, užauginusius ir gerai išauklėjusius 5 ir daugiau vaikų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo valstybinės institucijos vadovo – seniūno – klausimą dėl galimos tėvų diskriminacijos, kuri galimai yra įtvirtinta Valstybinių pensijų įstatyme. „Pareiškėjas įžvelgia aiškų tėvo vaidmens ir jo pareigų šeimoje nuvertinimą, nes vyrai, dalydamiesi šeimoje vienodomis teisėmis ir pareigomis su moterimis, privalo kartu auginti, išlaikyti ir auklėti vaikus, todėl ir pagarba bei dėmesys jiems esą turi būti skiriami vienodi. Pareiškėjas nurodė atvejį, kai penkių vaikų motina yra mirusi, o vaikus išaugino tėvas, tačiau teisės į valstybinę pensiją jis neįgijo“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas spaudai Valdas Dambrava. Todėl tarnyba jau pradėjo tyrimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškino: jeigu kontrolieriaus tarnyba nustatys, kad įstatymas pažeidžia lygias galimybes, ministerija inicijuos teisės aktų pakeitimus. Bet abejojama, ar pavyks tai padaryti per artimiausią Seimo sesiją.
Pinigų reikia dabar
„Daugiavaikėms šeimoms labiau pinigų reikia auginant vaikus, nei sulaukus pensijos“, – tvirtino S.Vainikauskaitė. Jei daugiavaikė šeima nepriklauso socialiai remtinų žmonių grupei, dabar ji negauna jokios paramos. Žinoma, savivaldybės gali atleisti šeimą nuo kokių nors įmokų dalies, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė už vaikų priežiūrą valstybiniuose darželiuose ima pusę kainos.
„Mes nenorime būti supriešinti su kitomis socialinėmis grupėmis ir neprašome mus suskirstyti į daugiavaikius ir mažavaikius. Kiekviena vaikus auginanti šeima turi būti valstybės prioritetas ir jai turi būti taikomos pajamų mokesčio lengvatos, atsižvelgiant į tai, kiek vaikų augina, o ne vaikomi seni žmonės. Tai nepagarba ne tik motinystei, bet ir senatvei, ir apskritai žmogui“, – įsitikinusi S.Vainikauskaitė.
Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros profesorius Audrius Bitinas teigė, kad valstybinės pensijomis nesiekiama šelpti nepasiturinčius žmonės. Ji mokama už nuopelnus visuomenei – už tai, kad mama pagimdė ir užaugino vaikus. Tačiau profesorius įsitikinęs, kad tokia tvarka ydinga, nes kiršina visuomenę.
„Priimtose socialinio draudimo reformos gairėse numatyta, kad valstybinės pensijos turėtų būti transformuotos į socialines. Taip, kaip yra kitose šalyse, pavyzdžiui, Anglijoje. Ten, jeigu žmogus gyvena nepritekliuje, jam mokamas priedas prie bazinės pensijos, – teigė prof. A.Bitinas. – Naujoji tvarka, kai bazinės pensijos bus pertvarkomos į nacionalines, turėtų įsigalioti nuo 2015 metų. Pensijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto. Tai gera proga pertvarkyti ir valstybines pensijas. Kai sukuriame privilegijuotas grupes, kyla daug klausimų, pavyzdžiui, kodėl valstybinė pensija skiriama tik už 5 vaikus, o ne už 4 ir pan. Turi būti viena universali sistema.“
