„Deutsche bankas“ sudarė keliasdešimties miestų sąrašą pagal tai, kiek ten kainuoja 2 litrų „Coca–Cola“, „Marlboro“ cigarečių pakelis ar 0,5 l alaus bare. Žinoma, kad pastariesiems produktams didžiulę įtaką daro šalies mokesčių politika, tačiau kaina pastebimai skiriasi ir visiems žinomo gaiviojo gėrimo.
Įtaką daro konkurencinė aplinka
Pagal „Coca–Colos“ kainas matyti, kad daugiausia ji kainuoja Norvegijoje Osle, apie 3,63 Eur. Tuo tarpu pigiausia – Malaizijoje, 0,87 Eur. Lietuvoje ši kaina 1,59 Eur, o su taros mokesčiu – 1,69 Eur. Vokietijoje tuo tarpu kainos svyruoja apie 1,66 Eur, Lenkijoje – 1,28 Eur.
Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, nustatant tokių tarptautinių prekių kainas daugiausia atsižvelgiama į perkamąją galią. Dėl to kainų skirtumai turėtų būti mažesni, tad stebėtina, kad Vokietijoje ši prekė pigesnė.
„Tai tarptautinė prekė, bet, manau, kad tokia kaip „Coca–Cola“ derina kainas pagal žmonių perkamąją galią. Logiška būtų tikėtis, kad „Coca–Cola“ bus šiek tiek pigesnė Vilniuje nei Taline. Dėl to, kad bendrovė turi savo įsivertinimą, kokia normali kaina toje šalyje.
Cukraus mokestis gali būti vienas iš faktorių, tik nemanyčiau, kad jis stiprus. Nemanau, kad tai esminis veiksnys.
Jei panaši kaina Lietuvoje, kaip Vakarų Europoje, tai vos ne už tą pačią išeina. Kita vertus, pas mus pardavimai santykinai mažesni turėtų būti. Manau, kad didesni kainų skirtumai turėtų būti“, – „Deutsche banko“ pateikta statistika stebėjosi analitikas.
„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nurodo, kad pirmiausia įtaką kaina padaro konkurencinė aplinka, nes kainodarą nustato dažniausiai pagal tam tikrą regioną ar šalį. Tai įmonės specifika.
„Jei tos konkurencijos yra nedaug ir, tarkime, žmonės nenoriai perka vieną ar kitą produktą, tai kaina bus didesnė, jei konkurencija didesnė arba apskritai norima pasiimti didesnę rinkos dalį tai ta kaina bus mažesnė. Priklauso nuo pačios įmonės strategijos arba jos rinkodaros. Kitas dalykas, reikia žiūrėti, kur yra gaminamas tas produktas. Logistika visa. Dažnai būna, kad gaminama centralizuotai, būna, kad priklauso nuo transporto kainų – kiek kainuoja atvežti tą produktą ir kiek kainuoja supilstyti į butelius, nes „Coca–Colos“ atveju jie substanciją parduoda, įmonės kurios grynai tą produktą patį pagamina, supilsto ir užlieja vandeniu, supila į butelius ir pristato dažniausiai visais atvejais ne per kitą įmonę, bet ji vietinius partnerius samdo tam daryti, tai priklauso nuo tokių dalykų ir nuo mokesčių dar kažkiek, konkrečiau PVM.
Gali būti, kad pas mus brangiau, nes Vokietijoje, tikėtina, didelis labai mastas ir gaminama centralizuotai. Yra visiškai iki maksimumo nušlifuota logistikos ir prekybos grandinė. Didelis efektyvumas ir didesnė konkurencija Vokietijos tinklui, atitinkamai gali galutiniam vartotojui pigesnę kainą pasiūlyti. Tuo tarpu Lenkijoje panašu, bet dar zloto kursas prisideda. Daugelis analitikų ir ekonomistų sako, tame tarpe ir mes, kad jis šiek tiek nuvertintas, turėtų būti stipresnis nei dabar. Tai padeda amortizuoti, nes gamyba, didžioji dalis kaštų – vietinė. Islandijoje „Coca–Cola“ brangesnė – taip pajamos didesnė, bet tai maža šalis nutolus nuo pagrindinių gaminimo centrų ir kuo toliau nuo fabriko gyveni, tuo brangiau“,– aiškino ekonomistas.
Jo nuomone, perkamoji galia yra tik viena iš dedamųjų, tačiau tokiam standartiniam produktui, kaip „Coca–Cola“ su itin išvystyta struktūra, efektas nėra didelis.
„Kur logistikos grandinė, kur konkurencija didesnė, grynai darbo užmokesčio kaštai vaidina nedidelį vaidmenį. Net ir prekybos centrai turi savitarnos kasas, logistikos centrai automatizuoti. Kuo tas produktas pažangesnis, automatizuotas, tuo yra didesnė tikimybė pasiūlyti galutinę kainą mažesnę. Lietuvai negalima tikėtis būti pigia šalimi, reikia dvigubai daugiau dirbti, kad tas pajamas generuotume ir kažką išskirtinio siūlytume, išskirtinius produktus“, – nuomone dalinasi Ž. Mauricas.
Akcizai – didžiausią įtaką cigaretėms ir alui
Jei pagal gaivųjų gėrimą Lietuva atsiduria tikrai ne tarp pigiausių šalių, priešingai pagal alų ar cigarečių pakelį. „Deutsche“ bankas išskiria, kur „blogieji įpročiai“ brangiausi ir kur pigiausi. Pasak jų tyrimo, rūkymas ir alus brangiausi Norvegijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje ir Singapūre.
Tuo tarpu pigiausia – Čekijoje ir Pietų Afrikoje.
Brangiausiai alus bare kainuoja Osle – 9,10 Eur, o mažiausiai – Prahoje 1,18 Eur. Tuo tarpu „Marlboro“ cigarečių pakelis Australijoje gali kainuoti netoli 19 Eur. Pigiausiai – Filipinuose, Maniloje – 1,37 Eur.
Pasak ekonomistų, didžiausią įtaką šiems skirtumams daro akcizai.
„Cigarečių ir alkoholio lyginti nereikėtų, nes akcizas tampa pagrindiniu veiksniu. Tiek cigarečių, tiek alkoholio kainų didžioji dalis – akcizai. Airijoje alus pigiau nekainuos, nors dabar emigrantai randa ir tokį, bet gal ten kažkoks labai super automatizuotas, dideliais kiekiais skardinėmis pardavinėjamas, gal tokiais atvejais“, – pasvarstė Ž. Mauricas.
„Žiūrint į cigaretes ir alkoholį – vienareikšmiškai akcizų dydžiai. Iki pusės kainos šių produktų sudaro akcizas. ES šalyse akcizų pasiskirstymas labai didžiulis. Akcizus labiausiai derina prie perkamosios galios. Yra minimalūs ES nustatymai akcizo alkoholiui ir tabakui, o šalys po to pačios pasirenka, kontroliuoja pagal savo šalies gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Aišku, dar PVM skiriasi, bet jis keliais procentiniais punktais, o akcizai ir kartais“, – teigė T. Povilauskas.
