Markusas Villigas pasakoja, kad tai pirmasis atvejis Baltijos šalyse, kuomet įprasti taksistai protestuotų ir pasisakytų prieš privačių vairuotojų atėjimą į rinką. Dėl to ypač daug dėmesio skiriama diskusijoms su politikais Lietuvoje.
Rinkoje yra vietos dviem verslams
Pavežėjimo programėlės įkūrėjas įsitikinęs, kad rinkoje yra vietos tiek privatiems vairuotojams, tiek tradiciniam taksi verslui. Svarbiausia klientams pateikti patį patogiausią transportavimo būdą.
„Yra du skirtingi verslai. Vienas jų, klientų paėmimas tiesiog nuo gatvės. Tam manau reikėtų griežtesnių reikalavimų – fiksuotos kainos, kokybės kontrolė ir valdžios ir panašiai. Kitas verslas – mobilieji užsakymai. Jis kitoks, nes klientas gauna duomenis apie vairuotoją –vardą, nuotrauką, telefono numerį. Yra apskaičiuojama kaina ir elektroniškai sekama kelionė. Tai yra saugiau, dėl to tokių griežtų reikalavimų šiems vairuotojams nereikia. Todėl idealiu variantu, turėtų būti du skirtingi licencijų tipai“, – pastebėjimais dalinasi M. Villigas.
Jo nuomone, didesnis pavojus yra sėdint į stovintį registruotą taksi nei sekant visą informaciją telefone.
„Netikiu, kad žmonės sakytų, jog jaučiasi mažiau saugūs su privačiu vairuotoju nei naudodamiesi įprastu taksi. Kaip tik atvirkščiai. Mobiliosios platformos viską įrašo, o kartais gali net nežinoti kiek kelionių padaro reguliarūs taksi. Nereikia užkirsti kelio naujai sistemai ir vesti į priekį tik seną tvarką. Pavyzdžiui, taksometras kainuoja apie 1000 eurų, už tiek galima nusipirktą naujausią iPhone, kuris tiksliai matuotų ir sektų kelionę. Koks tikslas skirti pinigus pasenusiai technologijai“, – vertina M. Villigas.
Pašnekovas atskleidžia, kad kol kas ir Estijoje, ir Latvijoje 80 proc. kelionių vis dar vykdo įprasti taksi vairuotojai. Jiems suteikiama galimybė naudotis viešojo transporto linija ir kai kuriems žmonėms tai svarbu. Dėl to, jie visada gali daryti pasirinkimą. Tačiau pašnekovas mano, kad transporto ateitis – mobiliųjų aplikacijų pavežėjai.
„Pavyzdžiui, San Franciske prieš 5 metus nebuvo privačių vairuotojų. Dabar apie 80 proc. kelionių atliekama privačių vairuotojų. Tikriausiai po kelių metų Vilniuje visi galvos, kad jei neturėtume privačių vairuotojų, 70 proc. kelionių neįvyktų. Manau, kad legaliai įteisinus tokią veiklą, tai skatins jos plėtrą. Ir ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, priklauso nuo to kaip pasiseks čia“, – sako M. Villigas.
Jis pripažįsta, kad dažnai girdi taksistų pasisakymus, jog jie bus išmesti iš transporto paslaugų rinkos.
„Iš tikro tie privatūs vairuotojai neatima kitų taksistų darbo, bet praplečia rinką. Pavyzdžiui, penktadienio vakarą reikia 10 kartų daugiau mašinų nei įprastą. Tuomet kaip tik ir dirba dauguma privačių vairuotojų ir jie tiesiog suteikia didesnę pasiūlą. Juk jie dirba tik kelias valandas per dieną ar per savaitę, dažniausiai piko valandomis, tad dienos metu paprastai neatima tų keleivių iš įprastų taksistų“, – svarsto M. Villigas.
Paklaustas apie vykstančius protestus jis atsako, kad tipiškai protestuoja tie, kurie taiko didesnes kainas arba prastesnę kokybę ir nenori naujos konkurencijos rinkoje. Jo įmonei priklauso tiek privatūs vairuotojai, tiek įprasti ir teigia, kad įprasti nedalyvauja protestuose ir kol kas jokių skundų dėl klientų trūkumo ar ko kito neturi.
Privatūs vairuotojai dirba limituotą laiką, apie 7 valandas per savaitę, o įprastas taksi vairuotojas apie 30 – 40 valandų per savaitę.
Pateikti siūlymai, kaip reglamentuoti privačius vairuotojus
Markusas Villigas pasakoja, kaip tik grįžęs iš susitikimo su Vilniaus politikais ir komitetu, kuris atsakingas už naujo įstatymo paruošimą. Baltijos šalių politikai vieningai sveikina naują paslaugą ir ieško būdų, kaip ją pristatyti rinkoje.
„Šiandien kaip tik po susitikimo esu, jie buvo pozityvūs, mato, kad ši paslauga neša naudą, kad žmonės pigiau ir kokybiškai gali naudotis transportu, o didesnis vairuotojų skaičius neša ekonominį aktyvumą. Yra didelė politinė valia pristatyti tai į rinką kuo greičiau, kaip įmanoma. Visi politikai Baltijoje turi tą pačią nuomonę, kam boikotuoti tą, ką žmonės mėgsta. Mes kontaktuojame su „Uber“, turime tą patį tikslą – sutvarkyti reguliaciją rinkoje“, – situaciją įvertina M. Villigas.
Pašnekovas pasakoja, jog kalbėta apie naują įstatymą, kuris nustatytų reikalavimus tiek privatiems vairuotojams, tiek įprastiems. Šiuo metu derybos sparčiausiai pasistūmėjusios Estijoje, kur jau ne už ilgo turėtų pasirodyti įstatymas reglamentuojantis pavežėjimo paslaugas. M. Villigas politikams siūlė nustatyti tokius reikalavimus, kokius šiuo metu jie taiko savo vairuotojams: švari ir ne senesnė kaip 10 metų mašina, atlikti biografijos patikrinama, kriminalinius įrašus, turėti bent du metus vairuotojo pažymėjimą.
„Ar jie bus įstatyme, ar ne, čia politikams priklauso nuspręsti. Nepaisant to, įmonė vis tiek turėtų šių reikalavimų pati laikytis. Manau, kad šitoje stadijoje pirmiausia reikia tiesiog leisti dirbti su elektroninėmis platformomis“, – informuoja M. Villigas.
„Uber“ operacijų ir logistikos vadovas Vytautas Černiauskas buvo komentavęs tv3.lt portalui, kad taip pat mato perspektyvas šios paslaugos įteisinimui.
„Lietuva jau spėjo parodyti, jog mąsto inovatyviai, ne tik pasirašant pasitikėjimo memorandumą su Vilniaus savivaldybe, bet ir pradėjus diskutuoti apie naujų bei modernių įstatymų, kurie apibrėžtų pavėžėjimo paslaugas, tokias kaip „Uber“, kūrimą. Mes patys siekiame šiuo klausimu kuo glaudžiau bendradarbiauti. Skaitmeninės platformos kaip „Uber“ gali papildyti jau esamą transporto infrastruktūrą ir taip pat prisidėti prie šių paslaugų skaidrumo, paskatinti sveiką konkurenciją. Tai reikštų, kad bėgant laikui gerėja bendra paslaugų kokybė, o dėl to laimi visi vartotojai.Tobulesnė transporto paslaugų reguliavimo sistema prisidėtų prie visų transporto paslaugų sektoriaus dalyvių gerovės. Vilniaus meras Remijus Šimašius taip pat viešai teigė, jog miesto problema visai kita – tai taksistais apsimetę dirbantys nelegalai, o štai „Uber“ partneriai–vairuotojai dirba visiškai teisėtai ir mieste pakėlė šios paslaugos ir kokybę, padidino konkurenciją“, – situaciją komentavo V. Černiauskas.
M. Villigas pasakoja, kad nors kol kas įstatymo nėra, Lietuvoje ir Estijoje, incidentų su policija nebuvo. Jog ši stabdytų ir pripažintų tokios veiklos. Tačiau prieš kelias savaites Rygoje buvo konfiskuota vieno vairuotojo mašina. Po kelių savaičių nuspręsta, kad vairuotojas nieko blogo nepadarė.
Prieš kelias savaites pasirodžius pranešimams, kad „Uber“ pradės teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), teiraujamės ar vyksta tokios derybos ir su „Taxify“ įmone.
„Mes atvirai pradėjome kalbas su Estijos mokesčių inspekcija. Norime padaryti taip, kad taksistams būtų kuo paprasčiau deklaruoti informaciją. Idealiu variantu jiems turėtų užtekti vieno paspaudimo programėlėje ir visi duomenys būtų nusiųsti inspekcijai. Kadangi platforma yra universali, sutvarkius šiuos techninius reikalus ir paleidus Estijoje, pritaikyti būtų galima ir Lietuvoje“, – mano M. Villigas.
„Taxify“ įkūrėjas pripažįsta, kad artėjantys rinkimai gali apsunkinti įstatymo priėmimą, tačiau viskas priklausys nuo visuomenės nuomonės ir oponuojančių požiūrio. Tikimasi įstatymą pristatyti per ateinančius kelis mėnesius.
