Gegužės pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai pareiškė, kad muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms padidinsiantis nuo 10 proc. iki 25 proc. Kinijos vadovybė netrukus pareiškė pritaikysianti atsakomąsias priemones.
Po šių žinių pagrindiniai pasaulio vertybinių popierių indeksai fiksavo didžiausią sumažėjimą šiais metais. Sušvelnėjus derybininkų tonui akcijų kaina netrukus vėl padidėjo, tačiau visame pasaulyje imta su nerimu svarstyti, kokių padarinių turės vis gilėjanti prieštara tarp JAV ir Kinijos.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad nauji nesutarimai turės įtakos ne tik bendrai Lietuvos ekonomikai, bet ir kiekvieno gyventojo kišenei.
Kas bus su vestuviniu tortu?
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas abejojo, ar pastarasis akcijų kainų sumažėjimas peraugs į pasaulinę krizę.
„Tikrai dar niekas neaišku. Galbūt ir rinkos tikisi, kad tai yra labiau derybinė JAV prezidento taktika nei galutinis taškas derybose. Jeigu rinkos tai interpretuotų, kaip padėtą tašką, tada jų reakcija būtų kur kas didesnė neigiama kryptimi. Manyčiau, tai labiau toks raumenų demonstravimas“, – komentavo ekonomistas.
Kita vertus, anot jo, Kinija kaip tik pareiškė svarstanti galimybę sumažinti turimų JAV obligacijų kiekį. Taip šalys ieško, ką viena kitai parodyti, kad tai potencialiai sukeltų kuo didesnę žalą. Tačiau kol kas esą tikimasi, kad kažkoks sprendimas gali būti rastas.
„Jei vis dėlto žadami tarifai importuojamoms Kinijos prekėms bus įvesti ir jei Kinija atsakys tuo pačiu ir imsis priemonių mažinti turimų JAV obligacijų skaičių, ką, beje, ne taip seniai padarė Rusija, tada rinkų reakcija rinkų bus gerokai didesnė ir neigiama.
Ir tai reikš, kad globali pasaulio ekonomika pereina į tam tikrą susipriešinimą, galbūt netgi šaltąjį kartą. Kol kas labiau ekonomine prasme, bet neatmestina galimybė, kad tai gali peraugti ir į tikrąją šaltąjį karą, kadangi yra labai nemažai signalų, kad JAV ir Kinija nepasidalija vaidmenimis“, – aiškino Ž. Mauricas.
Jo teigimu, Kinija įtaka smarkiai kyla, ji turi ypač daug ambicijų Pietų Amerikoje, Afrikoje. Gali būti iš vienpolio pasaulio, prie kurio esame pripratę nuo pat 1991 m., formaliai pereisime į dviejų polių pasaulį:
„Vienoje pusėje JAV su savo sąjungininkais vakaruose, kitoje – Kinija su savo sąjungininke Rusija. Be abejo, kiti regionai, pvz., Pietų Amerika, Afrika, Artimieji Rytai, iš dalies Pietų Azija atsidurtų tam tikroje kryžminėje ugnyje ir, matyt, nukentėtų labiausiai.“
Ekonomistas neabejoja, kad tai paveiktų ir Lietuvą ir visą ES, kuri gali patekti į kryžminę ugnį tarp JAV ir Kinijos.
„Kol kas ES yra kaip vestuvinis tortas. Kai kyla konfliktas ir skraido kėdės, vis tiek niekas nenori pataikyti į tortą, nes jei pataikysi, šventė tikrai bus sugadinta. ES tiek Kinijai, tiek JAV yra toks atsarginis variantas. Ir taip pat palyginti svarbi rinka tiek ekonomiškai, tiek politiškai. Kol kas ES yra daugiau mažiau laikosi nuošalyje. Tačiau jei konfliktas aštrės, tik laiko klausimas, kada JAV pradės spausti Europą prisijungti prie jos iniciatyvų.
Jau dabar matome kažką panašaus dėl dujotiekio „Nord Stream“, dėl sankcijų Iranui. Taip pat Europos įmonėms daromas spaudimas mažinti saitus su Iranu. Jeigu konfliktas eskaluosis, panašus scenarijus gali būti ir su Kinija“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Anot jo, nors dabar ES atrodo yra nuošalyje, ilgainiui ji gali nukentėti, juolab, kad ji yra gana silpna politine prasme, labai fragmentuota:
„Didžiausia grėsmė Lietuvai, kaip mažai ekonomikai, yra būtent klausimas, kaip tokie prekybos konfliktai, galima sakyti net pasauliniai, paveiks ES vienybę. Jeigu ji išliks, ir jei išliks stipri, tada neigiamos poveikis Lietuvai nebus didelis. Jei pati ES pradės aižėti viduje, tada, be abejo, bus pakankamai nemažų iššūkių ekonomine prasme.“
Kas bus su išsipūtusiu burbulu
Ekonomistas Justas Mundeikis taip pat abejojo, ar dabartiniai akcijų kursų svyravimai jau pranašauja būsimą pasaulinę krizę. Tačiau ilgainiui ji neišvengiama dėl ilga laiką vykdytos politikos, o ne trumpalaikių svyravimų, susijusių su prekybos karais.
Ekonomisto vertinimu, lietuviški pensijų fondai, kurie yra investavę į viso pasaulio bendrovių akcijas, dėl jų kursų svyravimų gali nukentėti. Nors fondų investicijos yra diversifikuotos, jeigu visos akcijų rinkos smuks, įkandin jų mažės pensijų fondų turto vertė, o kartu ir būsimų pensininkų išmokos:
„Klausimas, ar šie dabartiniai svyravimai yra trumpalaikiai, ar jie turės ilgalaikį poveikį. Dabar „nuvažiuos“, o po kelių dienų ar savaičių pakils ir pensijų fondas to nepajaus. Jei kainų korekcija bus ilgalaikė, tada taip, pensijų fondų valdomo turto vertė sumažėja.“
J. Mundekio manymu, didžiausia problema, kad skirtingų valstybių centriniai bankai, skatindami savo ekonomikas, labai daug pinigų pripumpavo į finansų rinkas.
„Iš esmės tie pinigai nugulė ne realioje, o finansų ekonomikoje. Tarptautinės korporacijos gavo labai daug pinigų, jiems skolinimasis atpigo ir tam, kad dar labiau padidintų savo įmonių vertę, jos pradėjo supirkinėti savo akcijas taip didindamos savo turto vertę.
Vertės didėjimas buvo paremtas ne realiu turto didinimu, o nominaliu, nes tiesiog buvo supirktos akcijos. Tai buvo labai gerai akcininkams, nes jie tapo dar turtingesni. Bet iš kitos pusės nieko gero, nes pinigai neinvestuoti į darbuotojus, į technologijas. Galų gale anksčiau ar vėliau, tas burbulas, kuris išsipūtęs, turės išsileisti“, – prognozavo pašnekovas.
Anot jo, klausimas, ar tas burbulas išsileis pamažu, ar sprogs panašiai kaip sprogo 2008 m. NT kainų burbulas:
„Kaip ir kada tai įvyks, yra labai sunku pasakyti. Tačiau savaime suprantama, kad dabartinė situacija nėra stabili. <...> Kiek tai palies Lietuvą, sunku pasakyti, nes neaišku, kaip, per kokius kanalus tai pasieks Lietuvą. Bet tikėtina, kad toks dalykas Lietuvos neaplenktų, nes jeigu būtų pasaulinė finansų krizė, ji paveiktų mūsų eksporto partnerius ir per tai – mūsų eksportuojamų produktų paklausą. Ir tokios krizės pasekmes Lietuva pajustų.“
