Nors šis skaičius yra mažesnis už 91 mlrd. JAV dolerių įvertį per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius, jis yra artimas 10 metų vidurkiui – 74 mlrd. JAV dolerių, o vis daugiau nuostolių padaro su nepalankiomis oro sąlygomis susijusios stichinės nelaimės.
„Klimato kaitos padarinius akivaizdžiai rodo vis ekstremalesnės oro sąlygos, tokios kaip beprecendenčiai potvyniai Australijoje ir Pietų Afrikoje“, – pažymėjo „Swiss Re“ katastrofų padalinio vadovas Martinas Bertoggas.
Ciuriche įsikūrusi grupė, veikianti kaip draudikų draudikė, teigė, kad nuostolius taip pat padidino žiemos audros Europoje bei smarkios perkūnijos Jungtinėse Valstijose ir Europoje.
Vadinamosios antrinės stichinės nelaimės, tokios kaip potvyniai ir audros, priešingai nei didelio masto katastrofos, pavyzdžiui, žemės drebėjimai, vyksta dažniau, pažymėjo bendrovė.
„Tai patvirtina tendenciją, kurią stebėjome per pastaruosius penkerius metus, kad antrinės grėsmės lemia draudiminius nuostolius kiekviename pasaulio kampelyje“, – pažymėjo M. Bertoggas.
„Skirtingai nei uraganai ar žemės drebėjimai, šie pavojai gali kilti visur ir juos dar labiau padidina sparti urbanizacija ypač pažeidžiamose vietovėse“, – pridūrė jis.
„Atsižvelgiant į niokojimo mastą visame pasaulyje, antrinės grėsmės reikalauja tokio pat disciplinuoto rizikos vertinimo, kaip ir pirminės grėsmės, pavyzdžiui, uraganai“, – pažymėjo M. Bertoggas.
Žmogaus veiklos sukeltos katastrofos, pavyzdžiui, pramoninės avarijos, padidino 72 mlrd. JAV dolerių stichinių nelaimių sukeltą ekonominę žalą dar 3 mlrd. JAV dolerių, taigi bendra suma siekė 75 mlrd. JAV dolerių ir buvo mažesnė nei 95 mlrd. JAV dolerių nuostoliai, patirti per 2021 metų pirmąjį pusmetį.
38 mlrd. JAV dolerių siekiantys apdraustieji nuostoliai
Bendri apdraustieji nuostoliai siekė 38 mlrd. JAV dolerių: 3 mlrd. JAV dolerių nuostolius lėmė žmogaus veiklos sukeltos nelaimės, o 35 mlrd. JAV dolerių – stichinės nelaimės.
Tai yra 22 proc. daugiau nei dešimties metų vidurkis, pažymėjo bendrovė, perspėdama apie klimato kaitos padarinius.
„Swiss Re“ skaičiavimais, vasario mėnesio audros Europoje draudikams atsiėjo 3,5 mlrd. mlrd. JAV dolerių.
Australijoje potvyniai vasarį ir kovą pasiekė naują potvynių sukeltų apdraustųjų nuostolių šalyje rekordą –beveik 3,5 mlrd. JAV dolerių, tapdami viena nuostolingiausių stichinių nelaimių šalyje.
Atšiaurūs orai ir kruša Prancūzijoje per pirmuosius šešis šių metų mėnesius padarė žalos už 4 mlrd. eurų (4,1 mlrd. JAV dolerių).
Šveicarijos bendrovė taip pat paminėjo vasaros karščio bangas Europoje, dėl kurių kilo gaisrai ir padaryta su sausra susijusios žalos, tačiau kol kas tikslesnių įverčių nepateikė.
Tikėtina, kad dėl šiltėjančio klimato sausrų tik daugės, o kartu ir miškų gaisrų, taigi tai lems didesnę žalą ten, kur miestai plečiasi į kaimo vietoves, pažymėjo „Swiss Re“.
„Klimato kaita yra vienas didžiausių pavojų, su kuriuo susiduria mūsų visuomenė ir pasaulio ekonomika“, – pareiškė grupės vyriausiasis ekonomistas Jerome'as Jeanas Haegelis (Džeromas Žanas Hegelis).
