„Kiekvieną kartą sukčiams bandant pavogti 6 litus, bent 1 litą mes sugebėdavome išsaugoti, tačiau pasiektume gerokai daugiau, jei žmonės aktyviau informuotų mūsų darbuotojus apie susidūrimą su apgavikais. Sulaukusieji įtartinų skambučių turi būti budrūs ir neatskleisti sukčiams savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, tačiau net ir atskleidus duomenis, lėšas galima apsaugoti, jei apie tai nedelsiant pranešama bankui“, – pasakoja „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.
Vasarai baigiantis sukčiavimo mastai gal išaugti Anot L. Žemaitytės, sukčiai nuolat bando išvilioti gyventojų pinigus, tačiau vasarą jie pasiekia mažiau gyventojų. „Atostogų metu žmonės mažiau laiko praleidžia namuose – jie dažniau laiką leidžia gamtoje, keliauja. Dėl to sukčiams sunkiau prisiskambinti gyventojams laidiniu telefonu, kuriuo įprastai sulaukiama apgaulingų skambučių“, – tęsia L. Žemaitytė.
„Swedbank“ duomenimis, jau kelerius metus dėl sukčiavimo besikreipiančių klientų skaičius vasarą sumažėja. 2012 m. birželį nukentėjusių nuo telefoninių apgavysčių gyventojų buvo dvigubai mažiau nei gegužės mėnesį, o šių metų birželį nukentėjusiųjų skaičius buvo net tris kartus mažesnis nei gegužę.
Pasak banko specialistų, daugiausiai žmonių nuo sukčių nukenčia žiemą bei pavasarį. Todėl vasarai einant į pabaigą, banko darbuotojai įspėja, kad sulyg artėjančiu rudens sezonu sukčiavimo atvejai gali padažnėti
Keliautojai turėtų nepaleisti kortelės iš akių Pasak L. Žemaitytės, vasaros metu po užsienį keliaujantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad jie taip pat gali susidurti su duomenų vagystėmis. „Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Ukrainoje, Italijoje bei kitose turistų pamėgtose šalyse keliautojai turėtų būti apdairūs mokėdami kortele ir išsigrynindami pinigus. Didžiuosiuose miestuose sukčiai gali mėginti tiesiog nusirašyti duomenis nuo kredito kortelės arba nuskaityti kortelės magnetinės juostelės informaciją ir PIN kodą, prie banko kortelių skaitytuvų ar bankomatų pritaisydami kenkėjišką įrangą. Pastarieji atvejai dažniau užfiksuojami valstybėse, kuriose atsiskaitymams nereikia lusto technologijos, pavyzdžiui, JAV“, – atskleidė L. Žemaitytė.
„Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė keliaujantiems pataria vadovautis keliais saugumo patarimais. „Mokėdami už prekes ir paslaugas, nepaleiskite savo banko kortelės iš akių. Jei reikia, eikite su restorano padavėju ar parduotuvės konsultantu iki kasos. Neleiskite, kad jūsų kortelė būtų išnešta į kitą patalpą, o atlikdami mokėjimus ar išsigrynindami pinigus PIN kodą įveskite jį pridengdami. Pinigus iš kortelės verčiau grynintis bankomatuose, kurie yra gerai matomose vietose arba bankų padaliniuose“, – primena L. Žemaitytė.
