Nors Baltijos šalių verslas prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų prisitaiko daug greičiau ir geriau nei tikėtasi, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių ūkių atsigavimo procesas bus lėtas, o augimo galima tikėtis 2010 metų antroje pusėje, prognozuoja „Swedbank“ analitikai.
Naujausioje „Baltic Outlook“ apžvalgoje pastebima, kad šalių Vyriausybės dėl politinių priežasčių neretai delsia priimti reikalingus sprendimus, o biudžeto subalansavimo klausimas nustelbia ilgalaikio ekonomikos vystymo strategiją.
„Nors Baltijos valstybės yra vienos tų šalių, kurios skaudžiausiai pasaulyje pajuto krizės poveikį, jos gali atsigauti būdamos stipresnės ir turėdamos geresnes augimo perspektyvas. Tačiau tam reikia bendrų valstybės ir privataus sektorių pastangų“, – sako „Swedbank“ ekspertai.
Strateginį tikslą – eurą 2012 m. – Lietuvai pasiekti sunku, bet įmanoma
„Swedbank“ analitikai nuo 13 iki 16 proc. pablogino Lietuvos BVP kritimo prognozes 2009 metams ir paliko anksčiau prognozuotą 3 proc. smukimą kitiems metams.
Pasak jų, giliausias kritimas bus fiksuojamas antrąjį ir trečiąjį metų ketvirčiais, nes vartojimas ir investicijos mažėja greičiau nei buvo prognozuota anksčiau. Metų pabaigoje ir kitais metais ekonomikos kritimo tempai kiek sušvelnės.
„Vartojimas šiemet, manome, kris apie 18 proc., o 2010 metais – dar 5 proc. Nors šiandien pastebimas tam tikras optimizmas – vartotojų pasitikėjimo indeksas kilo 3 mėnesius iš eilės, tokią pat tendenciją rodo ir „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas – bijau, kad rudenį jis sumažės. Tam įtakos turės planuojami Vyriausybės sprendimai – biudžetininkų atlyginimų, pensijų, motinystės pašalpų, kitų socialinių išmokų mažinimas – kurie palies ir tas visuomenės grupes, kurios iki šiol taip skaudžiai pasekmių nepajuto“, – sako „Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas.
Anot T. Andrejausko, žmonės turėtų nepasiduoti lengvumo iliuzijai ir nepamiršti nuolat galvoti apie taupymą. Reikia deramai pasiruošti socialinių išmokų mažinimui bei naujam šildymo sezonui, kuris kol kas neaišku, kokių siurprizų gali pateikti.
„Swedbank“ ekspertai prognozuoja, kad staigus Lietuvos ekonomikos kritimas žemyn baigsis šių metų pabaigoje, stabilizavimas bus pasiektas 2010-ųjų antroje pusėje, o nedidelis augimas – 2011 metais.
„Toks scenarijus leistų priartėti prie strateginio šalies tikslo, kurį deklaruoja Vyriausybė, – euro įvedimo 2012 metais. Tiesa, tam, kad jis būtų pasiektas, Lietuva turi labai gerai valdyti šalies deficitą. Manome, kad Vyriausybės numatomas 6-7 proc. BVP deficitas šiais ir kitais metais yra pasiekiamas rezultatas, tačiau jis reikalauja daug ir didelių pastangų bei labai aiškių struktūrinių ekonomikos pokyčių. Įsitikinome, kad ekonomikos priklausomybė nuo vidaus vartojimo yra trumpalaikė ir netvari strategija. Kur kas svarbiau skatinti eksportą bei taupymą, dėl kurio tapsime mažiau priklausomi nuo užsienio finansavimo, kuris, kaip akivaizdžiai matome, yra visiškai neprognozuojamas“, – sako T. Andrejauskas.
Verslas prisitaikė greičiau nei valstybinis sektorius
Atsižvelgdami į pirmojo ketvirčio rezultatus bei situaciją tarptautinėse rinkose, „Swedbank“ analitikai pablogino ir Latvijos bei Estijos ekonomikos vystymosi prognozes.
Manoma, kad Latvijos BVP šiemet susitrauks 17 proc., Estijos – 13-15 proc.
Pasak „Swedbank“ ekspertų, Latvijos ekonomika turėtų pradėti atsigauti ne anksčiau nei trečiąjį 2010 metų ketvirtį, Estijos – keliais mėnesiais anksčiau.
Banko analitikai pažymi, kad Baltijos valstybių verslas prie sunkmečio prisitaikė itin greitai – sumažėjo kaštai, o eksportas, nors ir mažėjo, traukėsi lėčiau nei importas. Tai, ypač keičiantis situacijai kaimyninėje Lenkijoje bei Rusijoje, leido padidinti konkurencingumą, o kartu sumažinti Baltijos šalių einamųjų sąskaitų deficitus.
„Tai yra svarbu žvelgiant į ateitį. Mūsų verslas yra pasiruošęs konkuruoti tarptautinėse rinkose, pirmiausia, Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse. Tad mūsų ekonomikų atsigavimas, kaip sakėme ir anksčiau, yra tiesiogiai susijęs su ūkio padėties šiuose regionuose pagerėjimu“, – sako „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas T. Andrejauskas.
