Nors prekybos centrų darbuotojai pirkėjų netapatina su transvestitais, tačiau vyrai čia už prekes gali atsiskaityti ir moters banko kortele. Tai įrodė dienraščio „Klaipėda“ atliktas eksperimentas.
Atsiskaitė šešiolika kartų
Prieš didžiąsias metų šventes savaites policijoje užregistruotų įvykių suvestinėse padaugėjo pranešimų, kad klaipėdiečiai skundėsi netekę ne tik savo banko kortelės, bet ir jose buvusių pinigų. Neseniai savo banko kortelės pasigedo Rusijos pilietė. Paaiškėjo, jog kažkas kortele pasinaudojo keliose parduotuvėse.
Sukčiai įsigijo prekių už beveik aštuonis tūkstančius litų. Šiemet užregistruotas atvejis, kai iš pensininko kortelę pavogę nusikaltėliai įvairiose parduotuvėse ja pasinaudoję šešiolika kartų išleido visas klaipėdiečio santaupas – apie šešis tūkstančius litų.
Anot Klaipėdos policijos atstovo spaudai Albino Strumylos, svetimą kortelę pasigviešę vagys ja bando pasinaudoti tose parduotuvėse, kuriose galima įsigyti įvairių daiktų ir produktų. Kitaip tariant, su svetima kortele nusikaltėliai dažniausiai užsuka į prekybos centrus.
Juos galima suprasti, nes, pasirodo, prekybos centruose reta kasininkė tikrina, ar kortele naudojasi tikrasis jos savininkas.
Ne ta lytis
Tuo įsitikino ir dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai. Pasiėmęs banko kortelę, kuri priklauso moteriai, vienas korespondentų apsilankė trijose didiesiems prekybos tinklams priklausančiose parduotuvėse ir vienoje mažesnėje, esančioje J.Janonio gatvėje.
Nors prekybos centruose nesidriekė pirkėjų eilės, kasininkės nė nedvejodamos brūkštelėjo kortele per jos nuskaitymo aparatą ir padavė žurnalistui pasirašyti ant kvito.
Nors ir privalo tai padaryti, pardavėjos nelygino, ar panašūs parašai ant kvito ir banko kortelės. Be to, ant jos savininkė net nebuvo pasirašiusi, todėl kasininkės privalėtų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
Į nuskaitymo aparatą kasininkės turi įvesti kortelės kodą, kuris yra visai greta įspaustos savininko pavardės. Sunku suvokti, kaip pardavėjoms nekilo abejonių, kad vyras atsiskaito moteriai priklausančia kortele.
Policijos neiškvietė
Eksperimentą atlikus trijuose prekybos centruose ir vienoje nedidelėje parduotuvėje, galima konstatuoti, jog tik „Maximos“ kasininkė suabejojo, kodėl pirkėjas padavė ne jam priklausančią kortelę. Tačiau pakako trumpo paaiškinimo, kad klientas neva apsiriko, ir jam buvo leista už prekes sumokėti grynais.
Pagal taisykles kasininkė turėjo iškviesti apsaugos darbuotojus arba policijos pareigūnus.
„Tai buvo pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, todėl apie jį negalima nutylėti“, – tvirtino policijos atstovas A.Strumyla.
Už naudojimąsi svetima banko kortele gresia baudžiamoji atsakomybė. Gali būti skirta bauda, areštas, gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Žurnalistą – į teismą
Prekybos centrų, kuriuose žurnalistams pavyko atsiskaityti svetima kortele, atstovai apgailestavo ir prabilo apie teismus.
„Prekybos tinklas žurnalistą galėtų paduoti į teismą, nes jis, atsiskaitydamas svetima kortele, nusikalto“, – teigė bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Ir ji, ir „Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila pripažino, kad pardavėjos tikrai padarė pažeidimą, tačiau ieškojo būdų jį pateisinti.
Žmogiškasis faktorius. Tokį terminą prekybos centrai vartoja, kai stengiasi paaiškinti, kodėl pardavėjos nekreipia dėmesio, kai pirkėjas atsiskaito svetima kortele.
Esą dėl didelio darbo krūvio ar norėdamos išvengti grūsčių prie kasų pardavėjos kuo greičiau atiduoda korteles atgal ir nežvilgteli į pasirašytą kvitą.
Bendrovės „Maxima LT“ Korporatyvinio rinkodaros departamento direktorius Giedrius Juozapavičius taip pat pripažino, kad reikalavimai, kaip tikrinti, ar atsiskaitoma ne svetima kortele, yra teoriški.
„Viskas priklauso nuo kiekvieno kasininko ir jo požiūrio į darbą. Kita vertus, koks kaligrafas turi būti pardavėjas, kad nustatytų, ar kiekvienas parašas yra nepadirbtas“, – klausė G.Juozapavičius.
Pardavėjams, kurie leido už prekes atsiskaityti svetima kortele, sankcijos netaikomos.
Pasirašė „Jėzus“
Prekybininkams, kurie už prekes leidžia atsiskaityti banko kortelėmis, bankai kelia reikalavimus. Anot SEB Vilniaus banko Mokamųjų kortelių departamento direktorės Audronės Narkauskienės, prekybos centrai turi įsipareigoti, kad pardavėjai aptarnaus tik tuos kortelių turėtojus, kurių vardas ir pavardė įspausta kortelėje, o kitoje jos pusėje yra parašas. Pardavėjai taip pat turi patikrinti, ar parašas kortelėje ir ant pasirašomo kvito sutampa. Tačiau jau legenda tapo pasakojimai, kaip vienas pilietis ant kvito nuolat pasirašydavo „Jėzus“, nors ant kortelės parašas buvo visai kitas. Ant kvito vietoj parašo kartais užkeverzojamas ir kvietimas į pasimatymą. Pirkėjui perkant prekių už daugiau nei 500 litų ir atsiskaitant banko kortele, pardavėjas visada turi pareikalauti jo asmens dokumento. Tačiau tai realybėje retai pasitaiko.
A.Narkauskienės teigimu, korteles ir parašus ant jų atidžiau tikrina tie prekybininkai, kurie dėl aplaidumo patyrė nuostolių.
Prekybos centrų ir bankų atstovai pripažino, kad problema, kai už prekes galima sumokėti ir svetima banko kortele, bus išspręsta, kai bus įdiegti nauji kortelių skaitytuvai. Tuomet sumokėti bus galima tik į tokį aparatą įvedus kortelės PIN kodą.
Virginija Spurytė
