Lietuvos banko duomenimis, stebint vartojimo kreditų užklausų išaugimą prieššventiniu laikotarpiu, panašu, kad pastarųjų metų gruodžio mėnesį teikiamų vartojimo paskolų apimtys gerokai viršija mėnesinį suteikiamų kreditų vidurkį.
Paskaičiuokime
Ekspertų teigimu, vartojimo paskola – vienas brangiausiai kainuojančių produktų.
Vis dėlto, jei šiuo metu, tarkime, kalėdiniam laikotarpiui, pasiimtumėte 1000 eurų vertės vartojimo kreditą su standartiniu 36 mėnesių grąžinimo laikotarpiu, per 3 metus paskolą teikusiai įmonei sumokėtumėte papildomus 375 eurus. Per mėnesį reikėtų sumokėti 31 euro dydžio įmoką.
Taigi, iš viso, už pasiskolintus 1000 eurų, grąžinti tektų 1375, 63 euro.
Jei grąžinimo laikotarpį pasirinktumėte trumpesnį – pvz, 6 mėnesius – papildomai kredito kompanijai sumokėtumėte apie 60 eurų, tačiau tektų didinti mėnesinę įmoką – ši siektų jau 170 eurų (palyginimas atliktas paskolų palyginimo svetainėje altero.lt).
Na, o jei norėtumėte Kalėdoms pa(si)dovanoti, pavyzdžiui, kavos aparatą už 500 eurų, įsigydami jį išsimokėtinai, 24 mėnesių laikotarpiui per mėnesį mokėtumėte 22,65 euro dydžio įmoką. Galutinė tokio kavos aparato kaina kišenei atsieitų 543,65 eur (skaičiuota sblizingas.lt svetainėje).
Bet kuriuo atveju, skolinantis kišenė nukenčia, tačiau paskola – kiekvieno asmeninis sprendimas, reikalaujantis įvertinti ar momentinė laimė yra svarbesnė už ilgalaikę.
Kredito tema – tabu
Socialiniuose tinkluose į klausimą apie vartojimo kreditus atsiliepusi studentė Eglė (tikrasis vardas pakeistas ir redakcijai žinomas) užsiminė, kad tokia paslauga yra pasinaudojusi jos draugė.
Vis dėlto, paklausus merginos, ar draugė galėtų papasakoti plačiau, ji suabejojo, ar jos pažįstamas asmuo sutiks, nes tokią draugės istoriją, kaip sakė Eglė, „keli žmonės tik žinome“.
Kiti į apklausą atsiliepę respondentai sakė apie šventines paskolas taip pat girdėję iš pažįstamų, tačiau artimoje aplinkoje istorijų apie šventines paskolas sakė nežinantys.
Užklausų padaugėja paskutinę minutę
Lietuvos banko kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė teigia, kad vartojimo kreditų užklausų, stebint tokias paslaugas teikiančias įmones, daugiausiai sulaukiama likus kiek mažiau nei savaitei iki didžiųjų metų švenčių.
„Iš tiesų, per 2018-2019 metus suteiktų vartojimo kreditų skaičius gruodžio mėnesį gerokai viršijo suteikiamų vartojimo kreditų vidurkį. Pastebime, kad įprastai vartojimo kreditų teikimas itin suintensyvėja prieššventinę savaitę, maždaug gruodžio 18-22 dienomis, kai suteikiama beveik pusantro karto daugiau vartojimo kreditų nei vidutiniškai suteikiama kitomis dienomis gruodžio mėnesį.
Tuo metu pirmąją Kalėdų dieną vartojimo kredito sutarčių sudaroma mažiausiai ir intensyviau imamasi skolintis tarpušvenčiu”, – sako J. Tarasevičienė.
Kaip praneša Šiaulių banko atstovybė, daugiausiai vartojimo kreditų suteikiama šiltuoju metų laikotarpiu, o prieš šventes gyventojai labiau linkę didesnius pirkinius įsigyti išsimokėtinai.
„Pastarosiomis dienomis pastebime ženklų klientų, norinčių gauti vartojimo kreditų, suaktyvėjimą. Nors jau keletą metų gruodžio mėnesį vartojimo kreditų paraiškų skaičius neauga, daugiausiai kreditų išduodama pavasario ir vasaros mėnesiais.
Kasmet kalėdiniu laikotarpiu apie 30 proc. išauga prekių pirkimas išsimokėtinai. Kadangi „SB lizingas“ lyderiauja skaitmeninių kanalų skaičiumi – pastebime, kad 2020-ieji išsiskiria tuo, jog didžioji dalis žmonių tiek vartojimo kreditus, tiek prekes išsimokėtinai perka internetu”, – pastebi Šiaulių bankas.
Užklausų padidėjimą pastebi ne visi
Tuo metu „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas atskleidžia, kad, remiantis „Swedbank“ patirtimi, nebuvo pastebėta, kad pajamų praradimas ar ženklus jų sumažėjimas skatintų gyventojus kreiptis dėl finansavimo aktyviau nei įprastai.
Tiesa, T. Pulikas atskleidžia, kad „Swedbank“ klientai dažniau kreipiasi dėl didesnės sumos vartojimo kredito.
„Swedbank“ teikiamų vartojimo paskolų vidutinė suma viršija 2000 Eur, todėl galima teigti, kad paskolą mūsų klientai naudoja apsvarstytų ir iš anksto planuotų tikslų įgyvendinimui, pavyzdžiui, buitinės technikos atnaujinimui, automobilio įsigijimui, rimtesniam namų remontui, o ne šventiniams išpardavimams ar dovanoms.
Išaugusi vidutinė vartojimo paskolos suma leidžia daryti prielaidą, kad skolinimasis einamojo vartojimo reikmėms tapo labiau apgalvotas – pandemijos akivaizdoje gyventojai nebūtiniems smulkesniems poreikiams skolinosi rečiau. “, – teigia T. Pulikas.
Primena vartojimo kreditą rinktis atsakingai
Visgi Lietuvos banko atstovė atkreipia dėmesį, kad renkantis pasinaudoti trumpalaikio vartojimo kredito paslauga, nepriklausomai nuo jos panaudojimo tikslo, reikėtų gerai apsvarstyti ir įvertinti individualias finansines aplinkybes.
„Skolinantis trumpalaikiam vartojimui reikėtų prisiminti, kad vartojimo paskola yra vienas brangiausiai kainuojančių produktų, o išaušus naujiems metams turėsite grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet ir sumokėti palūkanas, padengti administravimo ir kitus mokesčius. Todėl pasverkite, ar tikrai jums reikia didelės šventės ir brangių pirkinių. Skolintis verta, jei ketinate finansuoti tai, kas turi ilgalaikę vertę.
Jei vis dėlto nusprendėte skolintis, patariame nepamiršti palyginti kelis vartojimo kredito pasiūlymus ir pasirinkti palankiausią. Kritiškai reikėtų vertinti ir vartojimo paskolos pasiūlymus, kai yra žadama 0 proc. palūkanų – pamačius tokį pasiūlymą, patariame iškart patikrinti bendros kredito kainos metinę normą (ji žymima raidėmis BKKMN).
Šis dydis padės palyginti skirtingus pasiūlymus ir pasirinkti geriausią kredito kainą”, – primena Lietuvos banko juriskonsultė J. Tarasevičienė.
