Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.
„Jei palygintume finansų kapitalo rinkas įvairiose šalyse, tai matytume, kad Lietuvoje dominuoja bankai. Kuomet JAV, pavyzdžiui, bankai užima tik per 35 proc. finansavimo rinkos. Ten aktyviai veikia privataus kapitalo fondai, rizikos fondai, draudimo fondai, pensijų fondai. Dėl to rinkoje yra daugiau instrumentų, kuriais galima subalansuoti finansinį kapitalą“, – sako R. Dargis.
Pašnekovo teigimu, neramina ir tai, kad Lietuvoje šiandien turime tik du bankus, užimančius didžiausią rinkos dalį ir esančius to paties, švediško, kapitalo: SEB ir „Swedbank“.
„Pas mus per didelė vienos šalies bankų koncentracija. Kaip parodė 2008 m. krizė, kuomet prasidėjo stiprūs sukrėtimai finansų rinkose, bankai pradėjo elgtis atsargiai, nors iki tol vykdė agresyvią plėtrą.
Staiga buvo užtraukti rankiniai stabdžiai ir iš įmonių pradėta reikalauti grąžintų išduotas paskolas, imtos nutraukinėti sutartys. Jau tada pajautėme, kaip gali staigiai viskas pasikeisti ir turėti pasekmes rinkai“, – prisimena R. Dargis.
Jis įsitikinęs, kad jeigu bankuose prasidėtų problemos, jie gali keisti finansavimo politiką, o alternatyvių instrumentų šiuo metu nelabai yra.
„Dėl to jau šiandien jaučiame, kad įmonės negali lengvai prieiti prie pinigų. O įmonėse mes jau dabar turime įtampų dėl technologinės plėtros, robotizacijos. Šiems pertvarkymams reikia pinigų, kad galėtume suspėti su technologiniais pokyčiais“, – pažymi LPK vadovas.
Laiko liko nedaug
R. Dargis įsitikinęs, kad šalies verslo finansavimo klausimas ateityje vis aštrės. Tai lems ir mažėjanti ES struktūrinių fondų parama.
„Turime galvoti, kaip turėti alternatyvius finansavimo šaltinius, nebūti priklausomais nuo dominuojančių vienos valstybės bankų. O laiko neturime tiek daug, per metus ar dvejus turime išspręsti šią situaciją, nes tai svarbus dalykas visos Lietuvos ekonomikos ateičiai. Manau, vyriausybė šią problemą supranta, žino, kad reikia imtis veiksmų“, – įsitikinęs R. Dargis.
Tačiau pasakymai apie pernelyg didelę švediško kapitalo koncentracija bankų sektoriuje įtikina ne visus. Pasak Lietuvos bankų asociacijai vadovaujančio Manto Zalatoriaus, tokios kalbos yra labiau hipotetinės.
„Realybėje turime tvarią ir gerai kapitalizuotą bankinę sistemą, kurios sisteminius dalyvius prižiūri Europos Centrinis bankas bei Lietuvos bankas. Manome, kad faktas, jog Lietuvoje du iš trijų didžiausių bankų priklauso Švedijos patronuojančioms bendrovėms, reikšmingos rizikos nei Lietuvos ekonomikai, nei bankinei sistemai nekelia“, – sako M. Zalatorius.
Jis pažymėjo, kad tikslingiau būtų kalbėti ne apie skirtingiems dalyviams tenkančias kapitalo rinkos dalis, bet apie bendrą kapitalo rinkos dydį. Esą finansų rinkų išsivystymas tiesiogiai susijęs su valstybės ekonomikos plėtra.
„Priemonės, skatinančios kapitalo rinkos plėtrą, neabejotinai prisidėtų prie šalies ūkio plėtros. Lietuvos kapitalo rinka yra santykinai maža ir dėl mūsų valstybės ekonomikos dydžio potencialo beribiam augimui neturi.
Tai geriausiai iliustruoja „Vilniaus prekybos“ ir „Lietuvos energijos“ pavyzdžiai finansuojantis veiklą užsienio kapitalo rinkose. Rūpinantis mūsų šalies kapitalo rinkos plėtra, būtų prasminga integruotis į europines ir pasaulines finansų rinkas. Realiausią kapitalo rinkų plėtrą galėtų paskatinti pensijų fondai, tačiau dėl nuolatinių jų pertvarkų tikėtis greitų pokyčių kol kas yra sudėtinga“, – įsitikinęs LBA prezidentas.
Švedams dėkoja už stabilumą
Savo ruožtu Finansų ministerija atkerta, kad alternatyvūs verslo finansavimo modeliai šalyje vystomi. Ministerijos atstovai tikina esą pastaruoju metu buvo parengti ir priimti kapitalo rinkų plėtrą skatinantys teisės aktų projektai, inicijuoti techniniai projektai, skirti alternatyvių finansavimo instrumentų sukūrimui Lietuvoje.
„Vyriausybė ir Lietuvos bankas atidžiai stebi ir vertina tendencijas finansų sektoriuje ir savo veiksmais bei sprendimais siekia, kad didėtų konkurencija sektoriuje.Teigiamas tendencijas matome mokėjimų paslaugų srityje – mokėjimo įstaigų aktyvi veikla sudaro sąlygas sveikai konkurencijai, o vartotojams geras galimybes pasirinkti paslaugų teikėją.
Sukurtas pažangus sutelktinio finansavimo, tarpusavio skolinimosi platformų reglamentavimas sudaro papildomas galimybes smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei gyventojams skolinti ir pasiskolinti. Finansinių technologijų sektoriaus plėtra padėjo į finansinių paslaugų sektorių pritraukti naujų rinkos žaidėjų“, – sakė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus. Kartu jis įvardijo ir teigiamą dviejų didžiausių Lietuvos bankų indėlį.
Pasak S. Mitkaus, šiandien Lietuvos bankų sistema veikia stabiliai ir yra gerai kapitalizuota, o neveiksnių paskolų lygis – žemesnis už ES vidurkį. Prie to, anot jo, didžiąja dalimi prisidėjo ir tebeprisideda „Swedbank“ ir SEB, atlaikę pasaulinę finansinę krizę.
Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, SEB ir „Swedbank“ 2018 m. teko daugiau kaip pusė bendro bankų uždirbto pelno šalyje. „Swedbank“ pernai uždirbo per 116 mln. eurų konsoliduoto pelno (3,8 proc. daugiau nei 2017 m.). Tuo tarpu SEB konsoliduotas pelnas 2018 m. išaugo 12,7 proc. iki kone 106 mln. eurų.
Pagal sukauptą ir valdomą turtą, praėjusiais metais SEB užėmė 27,5 proc., o „Swedbank“ 32,7 proc. Lietuvos bankų rinkos.
