Defliacija Švedijoje užregistruota pirmą kartą per trejus metus. Vartotojų kainos sumažėjo dėl smukusios Švedijos eksporto paklausos kitose Europos šalyse.
Be to, kainų dinamikai įtakos galėjo turėti sustiprėjusi Švedijos krona, kuri priklauso aktyvams, į kuriuos linkstama investuoti ekonominio nestabilumo metais. Švedijos krona perkama lygiai taip pat aktyviai kaip Šveicarijos frankas ar Japonijos jena.
Investuotojai perka kronas, tikėdamiesi gerų Švedijos ekonomikos plėtros rezultatų. Šiais metais, kaip prognozuoja Europos Komisija, Švedijos ekonomika išaugs 1,1 proc., tuo tarpu visoje ES prognozuojamas 0,3 proc. BVP nuosmukis.
Be to, Tuo metu, kai daugumoje ES šalių auga valstybės skola, Stokholmo įsiskolinimas mažėja. Šių metų spalį "Die Welt" rašė, kad iki 2015 metų Švedijos valstybės skola turėtų susitraukti iki 31,2 proc. BVP (praėjusiais metais įsiskolinimas siekė 38,4 proc. BVP). Dar vienas teigiamas veiksnys yra prekybos balanso perteklius.
Ir nors defliaciją gyventojai sutinka su džiaugsmu, kainų nuosmukis pražūtingas ekonomikai. Nacionalinės valiutos stiprėjimas ir defliacija turi neigiamos įtakos šalies eksportuotojams, dėl to gali pablogėti situacija darbo rinkoje. Dėl mažėjančių kainų ilgainiui gali sulėtėti ekonomikos augimas.
