Vaida Meidutė, LRT radijo laida „Ryto garsai“
Konjunktūros institutas teigia, kad, pagal jų ekonomikai vertinti sudarytų barometrų parodymus, Švedijos ekonomika nedaug, bet gerėja. Iš kitų veiklos sričių gerais rezultatais ir prognozėmis išsiskiria šalies industrija, o ypač – ekologiškos įmonės.
Pasak SEB banko ekonomisto Olle Holmgreno, palaipsniui augantis verslas ir gerėjanti apyvarta bus jaučiama visais 2013 m. Kiek anksčiau pastebėtas ekonomikos augimas JAV pamažu ateina ir į Švediją.
Švedijoje dirbančių žmonių yra 4 mln. 600 tūkst. – tai pusė visų šalies gyventojų. Mažėjanti eksporto paklausa taip pat daro didžiulę įtaką darbo vietų skaičiui. Vasario mėnesį bedarbystė Švedijoje siekė 8,4 proc. (t. y. 421 tūkst. gyventojų). Ketinama tęsti dar pernai rudenį pradėtą industrijos darbuotojų skaičiaus mažinimą. Statybos įmonės taip pat ruošiasi atleisti dalį darbuotojų. Paslaugų sektorius panašių veiksmų neprognozuoja. Valstybinė darbo birža su nekantrumu laukia, kada bus paskelbtos naujos sezoninio darbo vietos.
Bankrutuoja eksporto įmonės
Pirmą kartą nuo 2009-ųjų, ekonomikos krizės metų, Švedijoje išaugo bankrutavusių įmonių skaičius. 2012 m. teismas paskelbė bankrotą net 6 600 įmonių – tai 10 proc. daugiau nei 2011 m. Ketvirtadalis bankrutavusių įmonių (net 12 proc. daugiau nei prieš metus) veikė sostinėje, Stokholme. Kituose didžiuosiuose miestuose, Geteborge ir Malmėje, taip drastiškai statistikos įmonių bankrotai nepaveikė. Čia 2012 m. jų registruota 3–5 proc. daugiau nei 2011 m. Dažniausiai bankrutuoja eksporto įmonės.
Pasiteisino ekologiškas verslas
Pasiteisino daugiau nei dešimtmetį liaupsintos klimato ir aplinkosaugos veiklos sferos. Verslo idėjos, grindžiamos ekologija, Švedijoje klesti, tai rodo rezultatai nuo 2003 m. Šalies ekonomistų prognozės ekologiškoms įmonėms yra pačios palankiausios. Per pastarąjį dešimtmetį šių įmonių skaičius išaugo 35 proc., o apyvarta – net 60 proc. Beveik visos jos (net 98,5 proc.) priklauso privačiajam sektoriui, dauguma jų užsiima žemdirbyste.
Būtina paaiškinti klimatą tausojančių įmonių skaičiaus padidėjimą. Didžiąją dalį sudaro ne naujai įsteigtos įmonės, o senos, tik moderniai perorganizuotos ir aplinkos neteršiančios įmonės. Apklausos rodo, kad prestižo reikalas būti pripažintai ekologiška įmone.
Prasta „Volvo“ padėtis
„Volvo“ lengvųjų automobilių gamyklos šių metų pradžia visai nedžiugina. Sausio mėnesį parduotų naujų automobilių skaičius šokiravo gamyklos vadovus – jis perpus mažesnis nei vidutinis. Naujų automobilių gerokai mažiau perkama visoje Europoje, žinoma, tai neaplenkė ir Švedijos. Vienintelė šalis, kurios ši bendra tendencija ne tik nepaveikė, tačiau rezultatai net geresni, yra Didžioji Britanija.
„Volvo“ gamyklos vadovas Hakanas Samuelssonas sako, kad padėtis nedžiugina, tačiau daryti išvadų remiantis vieno mėnesio rezultatais negalima. Jis prognozuoja, kad „Volvo“ automobilių paklausa Europoje bus mažesnė tik 3–4 proc. nei pernai. Tikimasi didesnio automobilių eksporto į JAV ir Kiniją, tad rekordiškai nesėkminga metų pradžia gamyklai turėtų atsipirkti.
Švedai tampa vis turtingesni
Centrinis statistikos biuras pateikė tyrimo ataskaitą, kuri rodo nuo 2000 m. rodo sparčiai augančias gyventojų pajamas. 2011 m. ekonominiu standartu pavadintas vidutinis pajamų lygis buvo net 40 proc. didesnis nei 2000 m. Didžiausi pokyčiai matyti jaunų, Švedijoje gimusių žmonių algalapiuose ir dideles pajamas gaunančių gyventojų deklaracijose. Per dešimtmetį jos išaugo net 55 proc.
Vyriausybė tokį didėjantį ekonominių sluoksnių skirstymąsi bando sušvelninti mažindama valstybinius mokesčius mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, taikydama įvairias lengvatas vienišiems tėvams ir pensininkams. Šalies ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas sako esąs atviras visų politinių partijų pasiūlymams, kaip išlaikyti kiek galima vienodesnį gyventojų ekonominį statusą.
