Šiuo metu fiksuojamas rekordinis skaičius laisvų darbo vietų. Vis dėlto sėkmingos darbo paieškos priklauso ne tik nuo plataus jų pasirinkimo.
Išskiria kelis laikotarpius
„CV Online“ darbo paieškos svetainės marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad paprastai, prieš pandemiją, didžiausi darbo pasiūlymų šuoliai būdavo stebimi metų pradžioje – sausį, vasarį, taip pat prieš vasaros sezoną – balandį, gegužę ir naujų mokslo metų pradžioje – rugsėjį, spalį.
„Šiais laikotarpiais sulaukdavome didžiausio ieškančiųjų darbo ir darbdavių aktyvumo. Darbo pasiūlymų skaičius vidutiniškai išaugdavo nuo 10 iki 20 proc. palyginti su kitais mėnesiais. Vangiausi iš abiejų pusių (darbdavių ir ieškančiųjų darbo) mėnesiai būdavo liepa ir gruodis – atostogų ir švenčių laikotarpiai“, – sako R. Karavaitienė.
Vis dėlto ji prideda, kad pandemija gerokai iškraipė nusistovėjusius darbo rinkos dėsningumus.
„Pavyzdžiui, 2020 m. darbo rinkos aktyvumas tiesiogiai koreliavo su karantinu ir dėl to jis darbo rinkoje prasidėjo tik nuo liepos mėnesio.
Šie metai vėl kitokie, darbo rinka jau ne taip stipriai kaip 2020 m. susijusi karantinu, bet aktyvumas, ypač iš ieškančiųjų darbo pusės, dar nesiekia 2019 m.
Darbo pasiūlymų kiekis šiais metais, pradedant sausiu, yra tolygiai augantis, su keliais ryškiais šuoliais. Vasarį jų paskelbta 5 proc. daugiau nei sausį, kovą taip pat 5 proc. daugiau nei vasarį, balandį jau 15 proc. daugiau nei kovą, o gegužę net 20 proc. daugiau nei balandį“, – dalijasi R. Karavaitienė.
Situacija per pandemiją pasikeitė
Panašiomis tendencijomis dalijasi ir darbo skelbimų portalo „CV Market“ marketingo vadovė Raimonda Tatarelytė. Ji antrina, kad 2020 ir 2021 m. su standartiniais metas lyginti negalima būtent dėl pandemijos. Mat ji paveikė tiek darbo paieškos, tiek skelbimų gausos pikus.
„Jie labai priklausė nuo galiojančių draudimų tam tikrose veiklose. Todėl vos tik atsirado atlaisvinimai, susiję su aptarnavimo, maitinimo, turizmo, apgyvendinimo bei prekybos sritimis – iš karto išaugo skelbimų ir darbo ieškančiųjų skaičius“, – sako R. Tatarelytė.
Vis dėlto žvelgiant į 2019-uosiuos ir prieš tai buvusius metus, tam tikros tendencijos išryškėja, sako portalo marketingo vadovė.
„Darbuotojų bei darbo paieška suintensyvėja prasidėjus metams – sausio, vasario mėnesiais. Metų galas neretai priverčia žmones pasvarstyti apie gyvenimo pokyčius, konkrečiau apie karjeros galimybes. Taip pat ir įmonės neretai papildo kolektyvą po visų švenčių, atsiskaičius ir pridavus metinius rezultatus.
Kita banga būna pavasario gale, kuomet suaktyvėja darbuotojų ir darbų paieškos sezoniniams darbams. Trečia banga paprastai būna vasaros gale, kuomet po atostogų žmonės pradeda ieškoti naujo darbo, į miestus atvykstantys studentai ieško darbų, derinamų su studijomis ir pan.“ – sako R. Tatarelytė.
Mato dar vieną tendenciją
Darbo skelbimų „CVbankas.lt“ portalo vadovas Tomas Toleikis taip pat išskiria gegužės-birželio bei rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais matomą skelbimų pagausėjimą. Vis dėlto jis skuba papildyti, kad šie pikai nėra labai ryškūs.
„Tačiau metuose turime vieną labai ryškų kritimo periodą – žiemos švenčių metu darbo skelbimų skaičius nukrenta beveik dvigubai nuo aukščiausio metų skelbimų skaičiaus“, – sako T. Toleikis.
Vis dėlto, sako portalo vadovas, vien pagal skelbimų gausą negalima užtikrintai teigti, jog vienas ar kitas laikas yra geresnis ar blogesnis metas keisti darbą, nes viskas priklauso dar ir nuo kitų, darbo ieškančiųjų, aktyvumo – kokią konkurenciją jie sudaro.
„Jei per šventes turime mažiau darbo skelbimų, tačiau ir kandidatų įmonės sulaukia mažiau – kažkam neabejotinai pasiseka įsidarbinti ir tokiu metu. Taigi, iš kalendorinių metų perspektyvos nėra blogo ar gero laiko keisti darbą – metas visada yra tinkamas“, – apibendrina T. Toleikis.
Pokyčiams svarbu pasiruošti
Tuo metu JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr. Raimonda Alonderienė atkreipia dėmesį, kad, norint, kad naujo darbo paieška būtų sėkminga, o įmonės keitimas netaptų bėgimu „nuo vilko ant meškos“, būtina iš anksto pasiruošti ir atsakyti į esminius klausimus.
Anot R. Alonderienės, darbo santykiuose dalyvauja dvi pusės – darbdavys ir kandidatas. Abi pusės, specialistės teigimu, sėkmingos tada, kai yra surandamas tinkamas derinys. Todėl atrankai verta pasiruošti ne tik darbdaviui ar organizacijos vadovui, bet ir būsimam darbuotojui kandidatui. O apie naują darbo vietą esą reikia pradėti svarstyti dar iki tol, kol iš tikrųjų priimi sprendimą keisti darbą.
„Prieš einant į darbo pokalbį, patartina geriau pažinti potencialų darbdavį – paieškoti viešai prieinamos informacijos, perskaityti atsiliepimus socialiniuose tinkluose, paklausti pažįstamų žmonių, kurie dirba ar yra toje organizacijoje dirbę anksčiau.
Suprantama, kad ši informacija yra gana subjektyvi, tačiau gali suteikti ir vertingų įžvalgų. Jei viešoje erdvėje skamba daug nepatenkintų klientų atsiliepimų, o jūs ieškote klientų aptarnavimo pozicijos, naujas darbas gali būti pilnas iššūkių“, – sako specialistė.
R. Alonderienės teigimu, kiek esi tinkamas darbui, organizacijai ir komandai lemia ne tik kompetencijos, darbo patirtis ar motyvacija, bet ir darbdavio bei kandidato vertybės.
„Ar tiksi organizacijai, pritapsi prie kolektyvo, lemia ir kiek sutampa abiejų pusių vertybės, lūkesčiai bei darbo kultūra. Rasti idealų darbą ar organizaciją vargu ar įmanoma, tačiau verta įsivertinti, kokie dalykai jums itin svarbūs, ką galite toleruoti, o ko – ne. Tad ypač svarbu sąmoningai pažinti savo vertybes ir lūkesčius.
Be to, patartina drąsiai apie tai kalbėtis su būsimu darbdaviu. Ir darbdavys, ir kandidatas po viso atrankos proceso turi būti tikri, kad vieni kitiems tinka ir kartu galės daug pasiekti“, – teigia vadovė.
R. Alonderienė pabrėžia, kad pokalbio metu, bendraujant su potencialiais būsimaisiais kolegomis, būtina neprarasti budrumo ir reaguoti į nerimą keliančius ženklus.
„Kodėl iš darbo išėjo anksčiau šioje pozicijoje dirbęs žmogus? Gal paminėti motyvai jums taip pat atrodo svarbūs. Ką labiausiai vertina jūsų būsimasis vadovas? Kokiomis stiprybėmis pasižymi jūsų būsimi komandos nariai? Ko jiems trūksta? Gal jūs būsite puikus papildymas, o gal jausite, kad su šia komanda jums ne pakeliui?
Pradėjus dirbti, žmonės dažnai atsiduria „rožinių akinių“ etape, kai naujasis darbas, komanda ir darbdavys atrodo patys puikiausi. Tačiau visi turime silpnybių, kurias aplinkiniai gali toleruoti arba ne. Tad svarbu sąmoningai suprasti, ar nukritus „rožiniams akiniams“ bus įmanoma sėkmingai dirbti ir priimti visus organizacijos privalumus bei trūkumus“, – pataria R. Alonderienė.
