Tačiau kai kurie parlamentarai ir Susisiekimo ministerija abejoja, ar toks sprendimas reikalingas.
„Šiandien galėtume apjungti ir miestų pervežimus, ypač tuos miestus, kurie turi elektroninius bilietus, taip pat ir „Lietuvos geležinkelius“. Ne kartą esame pateikę siūlymus, kaip įtraukti į tinklą“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje teigė įmonės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Jo teigimu, prie sistemos galėtų prisijungti ir Nemunu plaukiojantis laivas „Raketa“, ir keltai, perkėlos.
Tuo metu parlamentaras Kristijonas Bartaševičius suabejojo, ar Lietuvoje reikia tokios vieningos sistemos: „Ar turime pakankamai keleivių, kad atsipirktų turėti tokias integracijas?“
Pasak jo, didmiesčiuose jau sukurtos skirtingos bilietų sistemos: Kaune veikia elektroninių bilietų sistema „Žiogas“, vilniečiai naudojasi „Trafi“ programėle.
„Kauno savivaldybė susikūrusi savo „Žiogą“ ir nenori eiti į „Trafi“. Veikiausiai tas pats yra ir kituose miestuose“, – svarstė jis.
Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Gražvydas Jakaubauskas pabrėžė, kad pasaulyje, jo žiniomis, vieningą bilietų sistemą turi tik dvi valstybės – Estija ir Singapūras.
„Geriausia bilietų centralizacija vyksta regionų lygmenyje. Vieningo bilieto sistemos nelabai pasaulyje ir rasite, nebent kokioje Estijoje ar Singapūre“, – pareiškė ministerijos atstovas.
Tačiau susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės teigimu, numatoma atlikti bilietų platformų efektyvumo analizę.
„Reikėtų atsakyti vieną kartą ir visiems laikams, kur matomas valstybės vaidmuo ir kurioje vietoje verslas turėtų pats susitarti arba regionai, miestai, kokių jiems integracijų reikia“, – sakė viceministrė.
Ji, be kita ko, informavo, kad ketinama atgaivinti „Vintros“ sistemą, skirtą kelionių viešuoju transportu maršruto paieškai ir planavimui.
L. Skardžiuko įsitikinimu, vieninga bilietų sistema leistų daliai žmonių persėsti iš savo automobilių į visuomeninį transportą.
„Perka keleivis iš Vilniaus bilietą į Klaipėdą, gali miestai apsispręsti, kad tas keleivis mieste važiuotų nemokamai už tai, kad jis savo automobilį palieka garaže“, – kalbėjo „Kautros“ vadovas.
Dabar, pasak jo, B linija naudojasi daugiau kaip 40 įmonių, vežančių keleivius visais 360 tolimojo susisiekimo maršrutais. Prie jos jau prisijungė 150 priemiesčių maršrutų aptarnaujantys vežėjai.
Keleiviai bilietus dabar gali įsigyti naudodamiesi programėle, interneto svetainėje, autobusų stočių kasose ir savitarnos terminaluose.
„Kautros“ vadovas sako, kad 2021 metais per sistemą parduota 1,66 mln. bilietų.
18-osios Vyriausybės programoje numatytas susisiekimo infrastruktūros jungimas į vieningą ir nacionaliniu mastu skirtingas transporto rūšis integruojantį tinklą.
